9 trilijonai „tuščių“ rublių: bomba po Rusijos ekonomika, kurią gali susprogdinti bet kas

Rusijos ekonomika žengia į sisteminių sukrėtimų ruožą: dvi stambios įmonės, turinčios milijardines skolas, paprašė valstybės pagalbos, tačiau pinigų jų gelbėjimui nėra.

Rusijos ekonomikoje pradėjo ryškėti pirmosios „juodosios gulbės“, signalizuojančios apie artėjantį žlugimą. Su bankrotu susidūrė dvi stambios korporacijos: metalurgijos milžinė „Mechel“ ir medienos pramonės grupė ULK.

Į tai dėmesį atkreipė Rusijos ekonomistas Viačeslavas Širiajevas.

„„Mechel“ ir ULK bankrutuoja, valstybei jas teks gelbėti vienas pirmųjų. Metalurgijos ir medienos pramonės lyderės kreipėsi valstybinės paramos... Abi šios „įmonės-zombės“ turi šimtus milijardų rublių skolų ir jų pajamos sugriuvo praradus Europos rinkas“, – pasakojo ekspertas.

V. Širiajevas perspėjo, kad tokios stambių pramonės gigantų problemos yra tik pradžia.

„Šalyje prasidėjusi recesija žlugdo ištisas ūkio šakas, todėl 2026 m. vyriausybei teks gelbėti maždaug... visus. O pinigų tam nėra nei Nacionalinės gerovės fonde (FNB), nei biudžete“, – rašė jis.

Šių įvykių fone Rusijos finansų ministerija priėmė sprendimą dalį 2025 m. biudžeto deficito perkelti į kitą laikotarpį. Žinybos vadovas Antonas Siluanovas viešai tikino, kad „skylė“ metų pabaigoje neviršys 2,6 % BVP. Tačiau realus vaizdas atrodo kur kas nerimastingiau. Norėdama formaliai tilpti į paskelbtus skaičius, valdžia gruodžio mėnesį drastiškai sumažino valstybės išlaidas – vertinama, kad nominaliąja verte jos krito iki 20 %, o realiąja (lyginant su praėjusių metų tuo pačiu mėnesiu) – iki 30 %.

Tai reiškia spartų išmokų karpymą tiems, kurie priklauso nuo biudžetinio finansavimo: piliečiams, valstybinėms įstaigoms ir įmonėms. Jau pranešama apie masinį premijų ir priedų mažinimą. Tokia politika papildomai suduoda smūgį namų ūkiams bei verslui, mažina vartojimą ir mokesčių bazę, taip dar labiau spartindama recesiją.

Prognozuojama, kad 2025 m. federalinio biudžeto deficitas gali pasiekti apie 6 trilijonus rublių (≈ 55,5 mlrd. eurų) – tai kelis kartus viršija pradinius planus. Tuo pat metu 2–3 trilijonus (18,5–27,7 mlrd. eurų) vadinamojo „paslėpto“ deficito valdžia ketina perkelti į 2026 m. pradžią. Ekonomistas įspėja, kad būtent šiuo laikotarpiu finansinė statistika gali parodyti prasčiausius rodiklius, o kilus panikai paspartės infliacija ir nuvertės rublio kursas.

Ypatingą dėmesį V. Širiajevas atkreipia į Rusijos centrinio banko veiklą, kuris per REPO operacijas į finansų sistemą lieja rekordinius likvidumo kiekius. Pasak jo, per vieną savaitę buvo išduota 4,7 trilijono rublių (≈ 43,5 mlrd. eurų). Dėl to Iždo sąskaitose susikaupė apie 9 trilijonus vadinamųjų „tuščių“ rublių (≈ 83,3 mlrd. eurų), kurie bet kurią akimirką gali užtvindyti ekonomiką ir galutinai sugriauti kainų stabilumo likučius.

Ekonominė krizė Rusijoje vystosi visapusiškos agresijos prieš Ukrainą fone. Ištekliai, kurie anksčiau galėjo būti skiriami ekonomikos plėtrai ir piliečių paramai, dabar sunaudojami kariniams tikslams ir užgrobtų teritorijų išlaikymui. Tai didina spaudimą biudžetui ir spartina Rusijos ekonominio modelio griūtį.