Kremlius kerta iš peties. Ateina „civilinė mirtis“

Kremliaus kerštas emigrantams: naujos taisyklės disidentams užsienyje numato „civilinę mirtį“

Rusijos Valstybės Dūmos Saugumo ir korupcijos kontrolės komiteto pirmininkas Vasilijus Piskariovas pristatė naujas taisykles, kuriomis siekiama galutinai paralyžiuoti užsienyje gyvenančių rusų „antivalstybinę“ veiklą. Numatoma, kad šie drakoniški ribojimai įsigalios jau 2026 m. sausio mėnesį.

V. Piskariovo vadovaujama komisija, atstovaujanti valdančiajai partijai „Vieningoji Rusija“, buvo įkurta 2022 m. kovą – iškart po plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios. Jos pagrindinė funkcija – kurti teisinį pagrindą Kremliaus represijoms prieš antikarinį judėjimą tiek šalies viduje, tiek už jos ribų.

Pasak į Vakarus pasitraukusių Rusijos ekspertų Andrejaus Soldatovo ir Irinos Borogan, šios taisyklės reiškia sistemingą pagrindinių teisių panaikinimą. Jos tiesiogiai nutaikytos į gausią politinių emigrantų bendruomenę, kuri pabėgo nuo Vladimiro Putino režimo persekiojimo.

Ekonominis ir socialinis paralyžius

„Tai – išsami strategija, kuria siekiama sunaikinti oponentų gyvenimus užsienyje. Tai bandymas sugriauti emigrantų ekonominį stabilumą“, – teigia Europos politikos analizės centre (CEPA) dirbantys ekspertai.

Siūlomi apribojimai užsienyje gyvenantiems Rusijos piliečiams:

• Draudimas parduoti ar perleisti Rusijoje likusį nekilnojamąjį turtą bei transporto priemones;
• Apribota galimybė naudotis bet kokiomis Rusijos bankininkystės ir viešojo administravimo paslaugomis;
• Draudimas teikti civilinės būklės aktų registravimo paslaugas, įskaitant santuokos sudarymo ar mirties faktų fiksavimą bei atitinkamų sertifikatų išdavimą;
• Prašymai atsisakyti Rusijos pilietybės nebebus priimami, o užsienyje gyvenančių asmenų pasai nebus atnaujinami – taip asmenys bus paliekami be galiojančių asmens dokumentų.

Grįžimas į stalinistinę praeitį

Naujieji ribojimai palies ne tik daugiau nei 1 100 asmenų, oficialiai įtrauktų į „užsienio agentų“ sąrašus, bet ir tūkstančius kitų rusų, dalyvavusių antikariniuose protestuose užsienyje. Visi šie asmenys bus įtraukti į viešą „juodąjį sąrašą“, skelbiamą Kremliaus svetainėje.

A. Soldatovas ir I. Borogan pabrėžia, kad šios priemonės stebėtinai primena XX a. 3-iojo ir 4-ojo dešimtmečių sovietų praktiką, kai egzistavo vadinamųjų „buvusių žmonių“ (byvšije liudi) kategorija. Tai buvo asmenys, iš kurių oficialiai atimtos ne tik politinės teisės, bet ir galimybė dirbti, mokytis ar dalyvauti viešajame gyvenime.

Esminis skirtumas tas, kad jei Josifo Stalino laikais represijos buvo nutaikytos į šalies viduje likusius „sistemos priešus“, tai V. Piskariovo planas orientuotas į visišką užsienyje esančių disidentų civilinį ir ekonominį sužlugdymą. Kremlius siekia pasiekti savo priešininkus net ir tada, kai jie fiziškai yra už Rusijos ribų.