Postnaftos era Artimuosiuose Rytuose. Kaip viduramžių monarchijos kuria ateities miestus

Galingiausia regiono ekonomika, nusprendusi modernizuotis ir atsiriboti nuo naftos, yra Saudo Arabija. Ji pradėjo vėliau nei Kataras ir JAE, tačiau nusprendė stumti savo jėgomis. 2016 m. balandžio mėn. Saudo Arabijos sosto įpėdinis princas Mohammedas pristatė savo karalystės plėtros programą „Vizija 2030“. Jos įgyvendinimas apima kaimyninėse šalyse pradėtų projektų mastą, o galutinis tikslas – pereiti prie ekonomikos, kuri nebebūtų priklausoma nuo naftos.

Kataras nusprendė surengti pasaulio futbolo čempionatą – taip pat ir Saudo Arabija. Saudo Arabija pateikė paraišką surengti 2034 m. futbolo čempionatą. Tačiau prieš tai jie nusprendė savo šalies klubų čempionatą paversti TOP čempionatu. Jei anksčiau buvo įprasta futbolo žvaigždes kviesti į turtingus, bet periferinius, mažiau prestižinius čempionatus jų karjeros pabaigoje, Saudo Arabija šį klausimą sprendė plačiu mastu. Taigi jie pakvietė pas save jau pagyvenusį Cristiano Ronaldo, tačiau tuo metu žiniasklaidos požiūriu jis vis dar buvo savo šlovės viršūnėje. O viešiesiems ryšiams tai svarbiau nei sportinė forma. Be šios superžvaigždės, į Arabiją buvo pakviestos dešimtys kitų įvairių žanrų ir amžiaus žvaigždžių, įskaitant dabartinį Auksinio kamuolio – aukščiausio individualaus apdovanojimo futbole – savininką. Taigi Arabijos futbolo lyga vos per vieną vasarą tapo vienu populiariausių futbolo čempionatų pasaulyje.

Kol Emyratai metų metus kūrė savo urbanizmą, Saudo Arabija nusprendė nedelsdama pastatyti visą ateities miestą, kuris taps tikru futurologijos šedevru. Miestas be angliavandenilių (tai šalyje, kuri išaugo juos pardavus), visiškai ekologiškas metropolis su futuristiniais peizažais ir visomis įmanomomis technologinėmis inovacijomis, kurias gali sau leisti tik žmogaus vaizduotė. Neomas turėtų nustebinti žmoniją artimiausiu metu. Projektas, kurio vertė viršija pusantro trilijono JAV dolerių, turėtų tapti Artimųjų Rytų technologine oaze. Šis projektas, kurį sumanė arabų princas Mohammedas, bus įgyvendinamas vienu metu trijų regiono valstybių teritorijoje – be pačios Saudo Arabijos monarchijos, projektas palies Egipto ir Jordanijos žemes.

Didžiausios pasaulio naftos eksportuotojos dabar konkuruoja atsinaujinančios energijos projektuose. Saudo Arabijoje ir JAE saulės technologijų parkai dygsta kaip grybai. Dykumų šalys dabar nori tai, kas tūkstantmečius buvo jų problema, paversti nauju turtu. Kad tik mokslas galėtų neatsilikti nuo savo valdovų karališkųjų ambicijų.

Saudo Arabija rodo augimą prekybos, smulkaus ir vidutinio verslo bei kitų su ištekliais nesusijusių ekonomikos sektorių srityse. Pastaraisiais metais Karalystės BVP augimo tempai buvo didžiausi (daugiau nei 8 % per metus) tarp G20 šalių.

Tačiau karališkųjų strategijų (tiesiogine šio žodžio prasme) spindesio šešėlyje išlieka sudėtinga mikroekonomikos padėtis, būtent daugumos gyventojų gerovės lygis. Kitose regiono šalyse gyventojų užimtumo lygis yra itin blogas, ypač tarp jaunimo, kur nedarbas dažnai siekia 30 %. Buvęs Egipto tarptautinio bendradarbiavimo ministras išeitį iš susidariusios sudėtingos padėties mato užmezgant glaudų bendradarbiavimą ir regioninę integraciją tarp turtingesnių ir mažiau išsivysčiusių Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos šalių.

Turtingiausios regiono šalys iš tiesų supranta geopolitines realijas regione ir žino apie visus pavojus, kurie gali kilti statant rojaus oazes skurdžios dykumos viduryje. Tai yra, jų pačių saugumui svarbu, kad jų kaimynai nepatektų į ekonominę bedugnę. Todėl Saudo Arabijos, Kataro ir JAE suverenių turto fondų projektai tęsiasi nuo Persijos įlankos krantų iki Atlanto vandenyno pakrantės. Taigi, arabai planuoja aktyviai dalyvauti Sirijos miestų rekonstrukcijoje, JAE investuoja daugiau nei 35 mlrd. dolerių į Egipto pakrantės juostos plėtrą. Dar įdomiau, kad Emyratai planuoja investuoti į projektus, skirtus Egipte statyti gamyklas kiniškiems elektromobiliams gaminti. Suverenūs turto fondai taip pat planuoja investuoti į pramonės ir skaitmeninę plėtrą toliau į vakarus Afrikoje, įskaitant Maroką, kuris, gavęs JAV Vakarų Sacharos pripažinimą, dabar ieško investuotojų šiai išteklių turtingai teritorijai plėtoti. Vietos karalius tam tikslui sukūrė savo investicinį fondą, kurio vertė viršija 12 mlrd. dolerių. Tačiau akivaizdu, kad šios sumos nepakaks; Atlanto karalystė neapsieis be turtingesnių monarchijų pagalbos.

Persijos įlankos šalys atliko didelį analitinį darbą ir priėjo prie teisingų išvadų – „naftos adata“, tai yra neapgalvotas pajamų, gautų pardavus gamtos išteklius, leidimas ilgainiui veda valstybę į jos žlugimą. Ryškiausias to pavyzdys buvo Sovietų Sąjunga, kuri tiesiog negalėjo atlaikyti besikeičiančių sąlygų angliavandenilių rinkoje.

XXI amžiaus apsišvietusios arabų monarchijos sunkiai dirbo, kad diversifikuotų savo ekonomiką. Iš tiesų, daugelis jų tapo „ateities ekonomikomis“. Tačiau sunkiausias socialinės brandos išbandymas jų laukia ateityje. Ar jų paprasti pavaldiniai sugebės prisitaikyti prie apsišvietusių valdovų nustatyto tempo? Ar naujoji ekonominė sistema, pagrįsta verslumo iniciatyva, sugriaus nusistovėjusią socialinę tvarką regione? Juk galutinis perėjimas prie tvarios ekonominės sistemos reiškia platų didelės gyventojų dalies įtraukimą į verslumą. Tai yra, kitas žingsnis turėtų būti atsisakymas megaprojektų ir perėjimas prie smulkaus ir vidutinio verslo plėtros, kas jau vyksta JAE ir Saudo Arabijoje. Tačiau ar pavyks išsaugoti absoliutinę monarchiją tokiu plačiu gyventojų įtraukimu į verslumą, dar reikia pamatyti. Bent jau istorija tokių precedentų nežinojo.