Trumpo taikiklyje – nauji 5 taikiniai. Čia galėtų įvykti JAV intervencija

„Pamatysime, kaip tai klostysis, nes tai, ką matėme Venesueloje, yra tik pirmas žingsnis. Jei mums pavyks ten įvesti Amerikos tvarką, kaip nori Trumpo administracija, galime tikėtis tęsinio. Tačiau kol kas, išskyrus „amerikiečių berniukų“ įsikišimą, nieko daugiau neįvyko. Bus daug sunkiau įtikinti pačius venesueliečius Amerikos vizija ir bus sunkiau ten įgyti ištikimų partnerių. Šiuo metu visiškos sėkmės tikimybę vertinu kaip mažą“, – sako dr. Szulc.

Nors Venesuelos klausimas dar nėra iki galo išspręstas, Trumpas jau drąsiai skelbia apie savo tolesnius žingsnius. Jis tvirtina norintis tęsti savo politiką kovojant su narkotikų karteliais. Ir jei taip, jis taikysis į Kolumbiją ir Meksiką, kurios yra galingesnės už Venesuelą.

Po šeštadienį įvykusio išpuolio Venesueloje JAV prezidentas neatmetė tolesnių karinių intervencijų. Trumpas kalbėjosi su žurnalistais lėktuve „Air Force One“.

„Venesuela labai serga. Kolumbija taip pat labai serga, ir jai vadovauja vyras, kuris mėgsta gaminti kokainą ir parduoti jį Jungtinėms Valstijoms. Bet pasakysiu jums, jis to ilgai nedarys“, – sakė Trumpas. Paklaustas, ar jis kalba apie karinę operaciją Kolumbijoje, jis atsakė: „Skamba gerai“. Atsakydama į tai, Kolumbijos valdžia jau dislokavo 30 000 karių prie Venesuelos sienos.

Meksika taip pat yra Trumpo taikiklyje. „Meksika turi susiimti, nes per ją plaukia narkotikai, ir mes turėsime ką nors daryti. Norėtume, kad Meksika tai padarytų. Jie tam pajėgūs. Deja, karteliai Meksikoje yra labai galingi“, – sakė Trumpas.

Trečia Trumpo interesų sritis į pietus nuo JAV yra Kuba. Tačiau JAV prezidentas atmetė karinės operacijos šiuo atveju galimybę, nes mano, kad jos neprireiks. „Nežinau, ar jie gali su tuo susitvarkyti, bet Kuba šiuo metu neturi jokių pajamų. Visą pelną jie gauna iš Venesuelos, iš Venesuelos naftos. Jie nieko negauna. Kuba tiesiogine prasme pasiruošusi žlugti“, – sakė Trumpas. JAV valstybės sekretorius Marco Rubio, Kubos emigrantų sūnus, pridūrė, kad „Kuba turi didelių problemų“.

„Kitos šalys, į kurias Jungtinės Valstijos dairosi, žinoma, yra Kolumbija ir Kuba, kur taip pat kalbama apie pagalbą vietos gyventojams ar kovą su narkotikų karteliais. Pagal šią doktriną, kitas taikinys galėtų būti bet kuri Lotynų Amerikos šalis, jei Venesuela galiausiai pasiseks. Gali būti, kad Trumpas taip pat norės grįžti prie Grenlandijos temos“, – interviu „Interia“ pabrėžė dr. Szulc.

Grenlandija yra sąjungininkės Danijos priklausoma teritorija, tačiau Trumpas tai ignoruoja. Jo planai buvo plačiai paviešinti praėjusiais metais. Po intervencijos į Venesuelą problema vėl iškilo, ir šiandien  Trumpas pakartoja, kad jo šaliai Grenlandija yra labai reikalinga.

Tuo tarpu Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen, susirūpinusi dėl naujausio Trumpo pareiškimo, tvirtai atsakė, kad „Jungtinės Valstijos neturi teisės aneksuoti nė vienos iš trijų Danijos Karaystės šalių“ (Danijos, Grenlandijos ir Farerų salų).

Kita tendencija, kuri pastarosiomis dienomis atkartojama, yra  intervencijos į Iraną galimybė. Nuo praėjusių metų pabaigos šioje šalyje tęsiasi neramumai, destabilizuojantys vyriausybę ir tuo pačiu metu verčiantys Iraną atidžiai stebėti tokias šalis kaip Izraelis ir Jungtinės Valstijos. Pats Trumpas, komentuodamas situaciją šiame pasaulio kampelyje, neatmetė „gelbėjimo“ galimybės. „Esame ginkluoti ir pasiruošę veiksmams“, – paskelbė jis.

Pastarosiomis dienomis Trumpas iš esmės susilaikė nuo komentarų tik apie vieną galimą teritorinį taikinį. Prieš šešis mėnesius jis teigė, kad Kanada turėtų tapti 51-ąja Jungtinių Valstijų valstija. Tačiau kol kas jis apie tai pamiršo.