Nustėro iš baimės. Maskvoje ir Minske – mirtina tyla. Ten kažkas vyksta

„Dar joks gyvas politikas nepadarė tokio įspūdžio broliams sąjungininkams kaip Donaldas Trumpas. Praėjo penkios dienos nuo įspūdingo Venesuelos diktatoriaus Nicolaso Maduro ir jo žmonos sulaikymo jų pačių pataluose, o Putinas ir Lukašenka vis dar neišdrįso to asmeniškai pakomentuoti, – pastebi portalas UDF.

Lukašenkos vardu pasisakė tik jo atstovė spaudai Natalija Eismont, kuri trumpai patikino, kad „prezidentas kategoriškai smerkia Amerikos agresijos aktą prieš Venesuelą“. Jos žodžius pakartojo režimo agentūra BELTA, bet pats diktatorius tyli. Apie tai nieko nėra ir jo interneto svetainėje.

O juk turėjo progą pakomentuoti Maduro – savo „ilgamečio draugo ir strateginio Baltarusijos partnerio“ – sulaikymą sakydamas kalbą teisėjų paskyrimo proga. Tačiau to nepadarė. Tik paistė kažką apie „Baltarusijos teisėtvarką“.

Savo ruožtu Putinas savaitei apskritai „dingo iš radarų“. Oficialioje Kremliaus svetainėje pasirodė tik viena žinia apie jo veiklą, būtent, kad jis „sausio 5 d. telefonu kalbėjosi su 7-mečiu Igoriu Stepanienko iš Pamaskvės ir padėjo berniukui įgyvendinti svajonę – aplankyti Pasaulinio vandenyno muziejų Kaliningrade“. Jautru.

Kaip paaiškinti tokią stebėtinai pasyvią abiejų diktatorių reakciją į jų didžiojo bičiulio sulaikymą? Ką gi, abu turi svarbesnių reikalų su Trumpu. Vienas nori gauti Ukrainą, kitas – pasiekti savo režimo įteisinimą ir sankcijų panaikinimą.

O čia, kaip tyčia, kažkoks Maduro iš Venesuelos painiojasi po kojomis. Kur tai apskritai yra? Menkas čia daiktas. Vienu draugu daugiau, vienu mažiau – koks skirtumas. Svarbiausia – nepykdyti senio iš Vašingtono. Kaip sakoma Rusijoje: „Mirė Maksimas, ir velniop jį“, – rašo portalo komentatorius.