Režimo galas arti? Gatvėse prasidėjo chaosas, kurio nesustabdys niekas (Video)

Irano gatvėse vykstant protestams, Teheranas su nerimu stebi, kaip JAV kariai Karakase per naktį nuvertė Islamo Respublikos sąjungininką Nicolásą Maduro.

Masiniai protestai, ekonominė krizė ir dramatiškas JAV jėgos demonstravimas Venesueloje padidino Irano vadovybės nerimą, kuri vis dažniau kalba apie išorinę grėsmę ir galimą bandymą pakeisti režimą. Pastaruoju metu visame Irane kilo išsibarstę, bet sparčiai plintantys protestai, didinantys spaudimą vyriausybei, kuri stengiasi susidoroti su gilėjančia ekonomine krize, teigiama CNN pranešime.

Iš pradžių demonstracijos buvo lokalios ir taikios: parduotuvių savininkai išėjo į gatves, pasipiktinę staigiu nacionalinės valiutos nuvertėjimu.

Tačiau protestai netrukus išplito į platesnius gyventojų sluoksnius ir peraugo į masinius neramumus. Pasak žmogaus teisių agentūros HRANA, protestai paveikė 88 miestus 27 iš 31 šalies provincijos. Valdžia dislokavo sukarintas pajėgas jiems numalšinti.

Pasak HRANA, per dešimt protestų dienų žuvo mažiausiai 34 žmonės ir buvo suimta daugiau nei 2000. Pranešama, kad saugumo pajėgos taip pat surengė reidus ligoninėse, kuriose buvo laikomi sužeisti protestuotojai. Vietinių neramumų fone didelio masto JAV operacija Venesueloje tapo dar rimtesniu iššūkiu Islamo Respublikai.

Savaitgalį visame pasaulyje buvo transliuojami vaizdo įrašai, kuriuose matyti JAV karių išsilaipinimas Karakase. Dėl drąsios naktinės operacijos N. Maduro ir jo žmona buvo sugauti ir pargabenti į Jungtines Valstijas.

Teheranui šis epizodas buvo nerimą keliantis priminimas, kaip greitai ir ryžtingai Vašingtonas gali veikti prieš savo priešininkus – net ir už tūkstančių kilometrų nuo savo sienų.

Pirmadienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas tiesiogiai grasino Iranui, jau antrą kartą per mažiau nei savaitę. Jis perspėjo, kad jei valdžia nužudys protestuotojus, JAV bus pasirengusi griežtam atsakui.

Ši retorika skambėjo ypač grėsmingai praėjusių metų smūgių prieš Irano branduolinius objektus fone ir sustiprino jausmą, kad Vašingtono pasitikėjimas tik išaugo po įvykių Venesueloje.

D. Trumpo griežti pareiškimai suerzino ir sukėlė nerimą Irano vadovybei. Valdžia dar labiau sugriežtino represijas prieš protestus, tuo pačiu sustiprindama retoriką apie „užsienio sąmokslą“. Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Chamenej pakartojo, kad Vakarai siekia pakeisti režimą. Irano pareigūnai vis dažniau vadina demonstrantus „samdiniais“ ir „užsienio valstybių agentais“, o tai, anot analitikų, tik kursto paranoją režimo viduje.

Izraelio ministro pirmininko Benjamino Netanjahu pareiškimas, kuriuo jis palaikė Irano protestuotojus, tapo papildomu dirgikliu. Tai sustiprino Teherano įtarimus dėl koordinuoto išorinio spaudimo.

Praėjusių metų 12 dienų trukusio karo su Izraeliu patirtis paliko gilų pėdsaką: tapo aišku, kad Izraelio žvalgyba prasiskverbė giliai į Iraną, kontrabanda gabendama ginklus ir smogė strateginiams taikiniams iš šalies vidaus.

Po konflikto valdžia suėmė dešimtis žmonių ir mažiausiai dešimčiai įvykdė mirties bausmę. Šią savaitę valstybinė žiniasklaida pranešė apie dar vieną areštą Teherane, įtariant ryšius su „Mossad“.

Iranas ir Venesuela jau seniai palaiko glaudžius ekonominius ir karinius santykius. Hugo Chávezo ir Nicoláso Maduro valdymo laikotarpiu Karakasas tapo pagrindiniu Teherano sąjungininku Vakarų pusrutulyje. Iranas padėjo Venesuelai išvengti sankcijų, tiekdamas naftos tanklaivius ir pasirašydamas dešimtis susitarimų – nuo ​​naftos perdirbimo gamyklų remonto iki karinio bendradarbiavimo plėtros.

Tačiau ekspertai pažymi, kad tarp režimų yra esminių skirtumų. Iranas yra ideologinė teokratija, o Venesuela išlieka pasaulietine socialistine valstybe. Be to, Iranas yra žymiai geriau pasirengęs atlaikyti išorės spaudimą, turėdamas pažangius karinius pajėgumus, regioninių sąjungininkų tinklą ir modernias raketų bei dronų sistemas.