Ne tik Grenlandija. Trumpas nori dar vienos Europos dalies

Kandidatai baiminasi, kad Donaldas Trumpas gali norėti perimti jų šaliai priklausančio Azorų salyno kontrolę.

Tarp vienuolikos visuomeninės televizijos RTP transliuotos diskusijos dalyvių vyravo nuomonė, kad jei JAV užgrobtų Grenlandiją, kaip siekia Trumpas, kitas jo bandymų taikinys būtų Atlanto vandenyne esančios Azorų salos.

Portugalijos politikai, tiek dešinieji, tiek kairieji, išreiškė susirūpinimą dėl JAV prezidento reikalavimų perimti Danijai priklausančią salą. Jie baiminasi, kad yra reali grėsmė, jog JAV valdžia nebus patenkinta karinės bazės naudojimu Azorų saloje Terceiroje.

Priešrinkiminėse apklausose pirmauja dešiniųjų ir centro dešiniųjų politikai: Andre Ventura iš partijos „Chega“, Luis Marques Mendes iš šalies valdančiosios koalicijos Demokratinio aljanso ir nepriklausomas kandidatas Henrique Gouveia e Melo, Portugalijos karinio jūrų laivyno atsargos admirolas.

Ką amerikiečiai veikia Azorų salose?

Amerikos kariai Portugalijos teritorijoje nuolat buvo dislokuoti nuo 1944 m., kai, pasinaudojus britų Lažeso karine baze, jie pasirodė Terceiroje paskutiniais Antrojo pasaulinio karo mėnesiais.

Azorų salų strateginė padėtis Atlanto vandenyne ir ten dislokuoti Amerikos kariai tapo vienu iš pagrindinių argumentų, kodėl 1949 m. Portugalija buvo pakviesta prisijungti prie NATO.

Dabartinį JAV karinį buvimą Terceiros saloje reglamentuoja 1995 m. JAV ir Portugalijos susitarimas, kuris numato, kad JAV oro pajėgos gali naudoti Lažeso karinę bazę su NATO susijusiais tikslais.

Šiuo metu Terceiroje dislokuoti 165 amerikiečių kareiviai, kuriuos remia 400 portugalų karių iš Lažeso bazės.