Didysis Rusijos nusausinimas prasidėjo. Netrukus ji ims staugti iš skausmo

Rusai turėtų staugti iš skausmo matydami, kaip jų augančiu silpnumu naudojasi jėgos, su kuriomis Kremlius galėjo konkuruoti dar prieš kelerius metus. Tačiau Rusijos realybėje toks nepakeliamo skausmo slenkstis, regis, neegzistuoja.

Todėl ji tyliai kraujuoja, demonstruodama pasitikėjimą žiniasklaidos pranešimais, įdomiai tariant, tiek Rusijos, tiek Vakarų. Dominuojanti tezė yra ta, kad Putinas, kare su  Ukraina (remiama Vakarų Europos), gali pasikliauti Kinijos pagalba, Indijos geranoriškumu ir Donaldu Trumpu kaip derybininku, atstovaujančiu Maskvos interesams. Pridėkime dar ir pietinių BRICS šalių Rusijai rodomą draugiškumą bei Turkijos neutralumą.

Taigi Maskva ramiai susitelkia į Ukrainos užkariavimą, prarydama žiniasklaidos skausmą malšinančius vaistus, kurie vaizduoja alternatyvią realybę. Šioje realybėje supervalstybės Rusiją jau mato kaip didžiulį išteklių rezervuarą, kurį vis lengviau užgrobti. Ši veikla pamažu tampa malonumu, nes Putino režimas siūlo mažai gynybos.

Kas nebėra rusiška

Dar 2025 m. gegužės 7 d. Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pranešė, kad atvykęs į Maskvą paminėti Antrojo pasaulinio karo pabaigos, Nicolas Maduro pasirašė „reikšmingą ir labai svarbų pagrindų dokumentą“. Venesuelos diktatorius įsipareigojo strateginei partnerystei su Rusija. Anksčiau Vladimiras Putinas panašias sutartis buvo pasirašęs tik su Kinija, Iranu ir Šiaurės Korėja.

Šis dokumentas turėjo būti simboline 20 metų trukusio Rusijos įtakos didinimo Venesueloje kulminacija. 2019 m. rugsėjo mėn. „Atlantic Council“ analitinio centro ataskaitoje „Rusijos intervencija Venesueloje“ teigiama, kad iki to laiko rusai šioje Pietų Amerikos šalyje buvo investavę maždaug 17 mlrd. dolerių. Dėl to Venesuela tapo reikšminga rinka Rusijos įmonėms, daugiausia gynybos pramonės įmonėms.

Verslo modelis buvo paprastas: Maskva skolino pinigus rusiškiems ginklams, kitoms prekėms ir paslaugoms įsigyti, o Hugo Chávezo, o vėliau ir Nicolas Maduro režimai skolą grąžino Venesuelos nafta. „Rosneft“ tapo didžiausia prekybininke, už kurią teko 44 proc. pasaulinės valstybinės bendrovės „Petroleos de Venezuela“ (PDVSA) išgaunamos naftos. Venesuela taip pat turėjo įtakos:

• „Gazprom“,
• „Surgutneftegaz“
• ir „Lukoil“.

Prieš mėnesį Venesuelos parlamentas patvirtino PDVSA ir Rusijos bendrovės „Rozarubezhneft“ susitarimo dėl naftos telkinių plėtros Orinoko upės baseine pratęsimą 15 metų. Ir kaip tik tada, kai viskas klostėsi taip gerai, Donaldas Trumpas pagrobė Maduro. Marco Rubio tada paskelbė, kad Jungtinės Valstijos perims Venesuelos naftos pramonės ir jos generuojamų pajamų kontrolę.

Dėdės Semo lengvi pinigai

Remiantis Europos Komisijos duomenimis, 2021 m. ES šalys iš Rusijos įsigijo žalios naftos ir rafinuotų produktų už 71 mlrd. eurų. Prie šios sumos pridėkite kiek mažiau nei 30 mlrd. eurų už rusiškas dujas.

Tačiau Vladimiras Putinas nusprendė, kad su Ukraina susitvarkys greitai, o po to ES šalys, vadovaujamos Vokietijos, ir toliau bus geriausios klientės, priklausomos nuo rusiškų žaliavų.

Po dvejų metų, 2024 m. spalio pabaigoje, populiaraus JAV finansų patarėjo Anthony Pompliano valdomame „YouTube“ kanale būsimasis prekybos sekretorius Howardas Lutnickas aptarė, kaip JAV turėtų spręsti Europos klausimą. „Ar žinote, kiek naftos turi Vokietija?“ – paklausė jis. Tada jis išsamiau papasakojo, ką JAV pasiūlytų europiečiams naftos ir dujų srityje po Trumpo pergalės.

„Mes jiems tai parduosime. Turėsime geresnius prekybos susitarimus. Ačiū Dievui už Ameriką“, – teigė Lutnickas. Praėjo šeši mėnesiai, ir 2025 m. liepą, prekybos susitarimu su JAV, mainais į mažesnius tarifus, Europos Sąjunga  įsipareigojo iki 2028 m. nupirkti JAV energijos išteklių už 750 mlrd. dolerių.

Vašingtonas nuolat užtikrina, kad Rusija prarastų Europos rinką. O jei jos kuras sugrįžtų, tai būtų daroma bendradarbiaujant su amerikiečiais. Jie bus tie, kurie surinks tarpininkavimo ir priežiūros mokesčius.

Kremliaus fiasko Artimuosiuose Rytuose

2023 m. kovo mėn. naujienų agentūra TASS gyrėsi, kad  Rusija yra didžiausia investuotoja Irane, investavusi 2,76 mlrd. JAV dolerių į šalies kasybos pramonę. Po metų ji paskelbė padidinusi šią sumą iki 8 mlrd. JAV dolerių.

Tuo pačiu metu Iranas tapo pagrindiniu kovinių dronų ir susijusių technologijų tiekėju Maskvai. Tuo tarpu šalį užvaldė nauja socialinių neramumų banga. Dauguma iraniečių yra pavargę nuo teokratinio režimo. Tai sukuria pagundą Jungtinėms Valstijoms pasinaudoti Rusijos nesugebėjimu ginti savo įtakos sferos ir čia.

Prieš metus Kremlius vos suvokė kaip Sirijoje buvo greitai nuverstas Basharas al Assadas. Tačiau, anot žvalgybos analizės grupės „Jane's Information Group“, Maskva anksčiau buvo išleidusi maždaug 3,6 mlrd. dolerių karinei paramai Sirijos režimui. Rusijos lėktuvai atakavo Sirijos sukilėlius, o Kremlius grūmėsi su Turkija dėl įtakos regione. 2024 m. gruodžio 8 d. žaibiškas sukilėlių pajėgų puolimas užbaigė Assado valdymą, ir jis pabėgo į Maskvą.

Tęsinys kitame puslapyje: