Estija deportuoja prorusiškus aktyvistus. „Narvoje įsivyrauja tyla“

Estijos saugumo policijos (KAPO) duomenimis, nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasarį buvo deportuota daugiau nei dvidešimt rusakalbių Estijos gyventojų. Dalis jų gimė šioje šalyje arba gyveno joje daugybę metų. Prieš deportaciją buvo panaikinti jų leidimai gyventi šalyje.

Tarnybos pabrėžia, kad šie asmenys buvo aktyvistai, pasižymintys aiškiai prorusiškomis pažiūromis, o jų deportacija nebuvo grindžiama baudžiamaisiais nuosprendžiais. Sprendimai buvo priimami remiantis Estijos saugumo tarnybų atliktu grėsmės vertinimu bei policijos ir pasienio tarnybos administraciniais veiksmais.

Pagal galiojančius teisės aktus valdžios institucijos gali panaikinti leidimą gyventi, jei užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai arba šalies saugumui. KAPO atstovas Harrys Puusepp pabrėžia, kad deportacijos tikslas nėra žodžio laisvės ribojimas, bet „prevenciniai veiksmai“ prieš veiklą, vertinamą kaip žalingą valstybės saugumui.

Didžiausi pokyčiai matomi Narvoje – mieste prie Rusijos sienos, kur 96 proc. gyventojų sudaro rusakalbiai. Pasak naujosios merės Katri Raik, po deportacijų serijos mieste stojo „ypatinga tyla“. Gyventojai viešai politinę situaciją komentuoja rečiau, o diskusijos persikėlė į privačius pokalbius.

K. Raik taip pat pastebi, kad Narvoje auga skepticizmas Estijos valdžios ir NATO atžvilgiu. Per ankstesnę savivaldos rinkimų kampaniją kai kurie rinkėjai net deklaravo laukiantys „Putino sugrįžimo“.

Nuotaikas dar labiau paaštrino prorusiškų simbolių šalinimas iš viešųjų erdvių. 2022 m. vyriausybė nusprendė Narvoje likviduoti Raudonosios armijos paminklus, o tai sukėlė dalies gyventojų protestus. Galiausiai paminklas-tankas buvo pašalintas, o kai kurie protestų dalyviai prarado teisę gyventi šalyje ir buvo deportuoti į Rusiją.

Estijos tarnybos pabrėžia, kad veiksmai bus tęsiami tol, kol prorusiška veikla bus laikoma grėsme šalies saugumui.