Jis kalbėjosi su Lavrovu, o paskui pasikorė! Antrasis „nukrito“ nuo uolos

Rusijos ambasadoje Kipre savo kabinete pasikorė Išorės žvalgybos tarnybos (SVR) šifruotojas Antonas Panovas. Tai įvyko sausio 8 d., tačiau Rusijos atstovybės vadovybė vietos policiją apie įvykį informavo pavėluotai. Be to, remiantis diplomatiniu statusu, policijos pareigūnai į ambasados teritoriją nebuvo įleisti.

Iš pradžių šį faktą bandyta visiškai nuslėpti, ir tik informacijai nutekėjus į žiniasklaidą, ambasada sausio 12 d. patvirtino mirties faktą, tikindama, kad tai buvo savižudybė. O galbūt kas nors jam „padėjo“? Turime tik vieną „įrodymą“, kad taip nebuvo – Rusijos diplomatų patikinimą.

Pradžioje taip pat buvo pateikta klaidinga informacija, jog žuvusysis – ambasados trečiasis sekretorius Aleksejus Panovas. Tik paaiškėjus, kad šis tebėra gyvas, atskleista tikroji velionio tapatybė – Antonas Panovas.

Tai šifruotojas – karinio dalinio Nr. 33949 (t. y. SVR) pareigūnas, kuris nuo 2025 m. vasaros pabaigos Kipre rezidavo prisidengęs diplomato kauke. Prieš tai jis dirbo FSB mokslo ir technikos centre „Atlas“, kuriančiame kriptografines technologijas kariuomenei ir specialiosioms tarnyboms, praneša „Kartoteka.news“.

Kipro policija atliko skrodimą, kurio metu oficialiai nerasta trečiųjų asmenų poveikio žymių. Mirties priežastimi nurodytas uždusimas pasikorus. Galima daryti prielaidą, kad Kipro tyrėjai tiesiog neturėjo noro gilintis į vidines Rusijos tarnybų sąskaitas.

Velionis taip pat neva paliko „atsisveikinimo laišką, kurį Rusijos diplomatai perdavė Maskvai“. Tačiau nežinoma nei kas jame rašoma, nei kam jis buvo adresuotas. Tuo tarpu paaiškėjo, kad jo pažįstamų ratas buvo labai neįprastas.

Pastaruoju metu šis „eilinis šifruotojas“ tiesiogiai telefonu bendravo su užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu, viceministrais Michailu Bogdanovu ir Galina Šulga, ministro patarėju Bachiteru Hakimovu bei URM Finansų departamento vadovu Andrejumi Lisikovu – praneša „Telegram“ kanalai „VCzK-OGPU“ ir „Važnyje istoriji“.

Be to, jis skambino trims Rusijos ambasadoriams: Vengrijoje (Jevgenijui Stanislavovui), Moldovoje (Vasilijui Vasnecovui) ir Uzbekistane (Andrejui Lančikovui). Taip pat palaikė artimus ryšius su SVR papulkininkiu Dmitriju Petriščevu.

Tačiau jo pažįstamų ratas ne iš „žinybos“ ar URM, su kuriais jis kalbėjosi, yra dar įdomesnis: Ukrainos tarnybų ieškomas buvęs Krymo senatorius Sergejus Cekovas; Ilja Sosnovskis – su tarnybomis susijęs LDPR partijos lyderio Leonido Sluckio bendražygis ir... kažkoks „Saša Snaiperis“, t. y. Aleksandras Borisovas – žinomas „rusų pasaulio“ mušeika ir skundikas iš Luhansko.

Ką jis visiems jiems norėjo pranešti prieš mirtį arba ką bandė iš jų sužinoti? Galbūt jis norėjo kažkaip apsisaugoti? Nežinoma. „Telegram“ kanalai nustatė, kad A. Panovas taip pat buvo priklausomas nuo azartinių lošimų – aistringai statydavo už sporto rezultatus.

Ir galbūt tai būtų buvusi tik dar viena informacija iš ciklo „sąskaitų suvedinėjimas Rusijos tarnybose“, jei ne faktas, kad tikriausiai tą pačią dieną – sausio 8-ąją – Kipre žuvo rusų finansų magnatas Vladislavas Baumgertneris.

Tai buvęs Rusijos koncerno „Uralkalij“, kuriam tenka 20 % pasaulinės kalio trąšų produkcijos, generalinis direktorius. Jo biografijoje – ir metai, praleisti A. Lukašenkos areštinėje dėl tariamo „lėšų pasisavinimo“, kai 2013 m. nepavyko šio koncerno verslo reikalai su Baltarusijos kalio milžine „Belaruskalij“.

Artimųjų teigimu, vyras pastaruoju metu buvo labai atsargus, vengė bet kokių kontaktų su nepažįstamaisiais. Sausio 7 d. jis išėjo iš namų „į susitikimą biure“ ir dingo. Teigiama, kad jis apsistojo viešbutyje, esančiame vos už valandos kelio nuo namų. Kūnas rastas po kelių dienų. Pagal oficialią Rusijos versiją – jis nukrito nuo uolos kopdamas į kalnus.

Tuo tarpu jo pažįstami kategoriškai neigia, kad jis būtų užsiėmęs alpinizmu ar kopimu uolomis. Jis apskritai neturėjo nieko bendra su sportu dėl jaunystėje patirtos traumos. Maža to, jau po jo spėjamos mirties kažkas atsiliepdavo į skambučius jo telefonu.

Ar šios dvi paslaptingos Rusijos verslo ir specialiųjų tarnybų atstovų mirtys Kipre tą pačią dieną yra kaip nors susijusios? O gal tai – kaip visada – „tik atsitiktinumas“?