Paskutinis kirtis Maskvai: transporto koridorius be sienų kontrolės iš Rusijos pusės

Armėnija ir JAV projekte „Trumpo maršrutas“ paliko Rusiją už borto. Rusija nedalyvaus TRIPP projekte, kuris turėtų sujungti Azerbaidžaną su Nachičevanu per Armėnijos teritoriją.

Projekto „Trumpo maršrutas – tarptautinės taikos ir klestėjimo labui“ (TRIPP) paleidimas pabrėžia naują jėgų pasiskirstymą Pietų Kaukaze, kuriame Rusija praranda savo buvusias pozicijas. Projektas, siekiantis pakeisti regiono logistiką, prasideda be Maskvos dalyvavimo.

Kaip pranešė Armėnijos užsienio reikalų ministras Araratas Mirzojanas per spaudos konferenciją Vašingtone, Rusijos dalyvavimas naujame transporto koridoriuje nebuvo svarstomas, o projekto veikimo rėmai jau nustatyti.

Mirzojano pareiškimai buvo paskelbti po to, kai jis ir JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pasirašė bendrą pareiškimą dėl TRIPP projekto įgyvendinimo. Šalys taip pat susitarė sukurti valdančiąją įmonę TRIPP Development Company, kuri turės teisę plėtoti maršrutą 49 metų laikotarpiui.

Pagal susitarimus 74 % įmonės akcijų priklausys JAV, o 26 % – Armėnijai. Tačiau ateityje Jerevano dalis gali būti padidinta iki 49 %, sakoma Armėnijos URM svetainėje paskelbtame pranešime.

Bendrame pareiškime pažymima, kad projekto įgyvendinimas turėtų atnešti Armėnijai investicijų ir ekonominę plėtrą, o JAV – naujus transporto kelius ir prieigą prie papildomų rinkų.

Tuo pat metu Armėnijos pusė išlaiko visišką suverenų kontrolę savo teritorijoje, įstatymuose ir pasienio kontrolėje. Jerevanas įsipareigoja aktyviai remti projektą: koordinuoti valstybės institucijų darbą, išduoti reikiamas leidimus, palaikyti nuolatinį kontaktą su amerikiečių puse ir plėtoti bendradarbiavimą su kaimyninėmis valstybėmis.

JAV diplomatijos vadovas pabrėžė, kad TRIPP atveria Armėniją verslui ir leidžia jai klestėti ekonomiškai.

TRIPP idėja buvo suderinta 2025 m. rugpjūčio mėn. Armėnijos premjero Nikolo Pašiniano ir Azerbaidžano prezidento Ilhamo Alijevo. Tuomet Vašingtone buvo pasirašyta deklaracija dėl karinių veiksmų nutraukimo tarp šių šalių, kuri tapo pagrindu infrastruktūros projekto paleidimui.

Maršrutas turėtų sujungti pagrindinę Azerbaidžano teritoriją su Nachičevano autonomine respublika per Armėnijos Siunikio sritį.

Numatoma projekto įgyvendinimo apimtis apima automobilių ir geležinkelių magistralių bei naftos ir dujų infrastruktūros objektų statybą. Bendras maršruto ilgis bus apie 42 km.

Projektas laikomas vienu pagrindinių regioninės ekonominės integracijos ir ilgalaikio stabilizavimo Pietų Kaukaze elementų.