Trumpas to nesitikėjo. Grasinimai iš šalies, kurioje yra JAV bazė

Kataro karališkoji šeima perspėjo Jungtines Valstijas, kurios toliau stiprina savo pajėgas Artimuosiuose Rytuose, kad dėl įtampos su Iranu jos gali būti priverstos pasitraukti iš svarbios Al Udeido oro bazės.

Šeichas Khalidas bin Jassim Al Thani, žymus Kataro valdančiosios šeimos narys, „Instagram“ paskelbė įrašą, kuriame tiesiogiai kreipėsi į Vašingtoną.

„Jūs esate tik karinės bazės Katare nuomininkai, todėl neapsimeskite, kad darote mums paslaugą. Jei Kataras nuspręstų panaikinti Amerikos bazę savo teritorijoje, mums tai labai nepakenks, bet jums tai reikštų rankos nukirtimą Artimuosiuose Rytuose“, – rašė jis.

Dohos reakcija susijusi su reikšmingų Jungtinių Valstijų pajėgų telkimu regione.

Tai susiję su galimu išpuoliu prieš Iraną ir Amerikos teiginiais, kad Kataras, suvokiamas kaip Teheranui draugiška šalis, pats yra „teroristinė valstybė“.

Teigiama, kad Kataro valdžia baiminasi būti įtraukta į konfliktą, kuriame nenori stoti į kurią nors pusę. Kitas svarbus susirūpinimas yra rizika, kad amerikiečių naudojama bazė taps Irano atsakomųjų išpuolių taikiniu.

Praėjusią savaitę apie šią galimybę perspėjo Irano lyderio ajatolos Ali Chamenėjaus patarėjas Ali Šamchanis. Jis priminė, kad Al Udeidas jau buvo atakuotas Irano raketomis praėjusių metų birželį.

Į pietvakarius nuo Dohos esanti Al Udeido oro bazė yra pagrindinė JAV Centrinės vadovybės (CENTCOM) priešakinė būstinė. Joje dislokuota daugiau nei 10 000 Amerikos karių ir apie 100 lėktuvų, įskaitant naikintuvus, bombonešius ir tanklaivius.

Būtent iš čia koordinuojamos oro ir žvalgybos operacijos Artimuosiuose Rytuose, Afrikoje ir Pietų Azijoje. Iš Kataro bazės taip pat pakilo amerikiečių lėktuvai, atakuodami „Islamo valstybės“ (IS) kovotojų ir su jais susijusių grupuočių pozicijas Irake, Sirijoje, Afganistane ir Afrikos šalyse, įskaitant Somalį.

Vašingtonas  gavo aiškią žinią iš Dohos: aljansų valdymui reikalingas abipusiškumas, nuosaikumas ir priimančiosios šalies rizikos įvertinimas. Prieiga prie bazių nėra „nuolatinė ir besąlyginė“.

Rugsėjo 10 d. Izraelis surengė netikėtą aviacijos smūgį Kataro sostinei, taikydamasis į „Hamas“ lyderius. Žuvo šeši žmonės, tarp jų – vyriausiojo „Hamas“ derybininko Gazos Ruožo paliaubų derybose sūnus. Kataras atliko pagrindinį tarpininko vaidmenį taikos derybose.

Nors Izraelis neatskleidė operacijos rezultatų, „Hamas“ teigė, kad aukščiausi jo pareigūnai išgyveno apšaudymą. Tačiau žuvo dar penki „Hamas“ nariai ir vienas Kataro saugumo pareigūnas.

Kataras nuo 2012 m., gavęs Jungtinių Valstijų sutikimą, priėmė „Hamas“ politinį biurą, pastarosios norėjo palaikyti komunikacijos kanalą su šia grupuote.

Kataras, svarbus Vakarų sąjungininkas ir didelės JAV karinės bazės šeimininkas, pareiškė, kad išpuolis buvo netikėtas. Doha pasmerkė smūgį, pavadindama jį „šiurkščiu šalies suvereniteto pažeidimu“.

Tai jau antras kartas per pastaruosius mėnesius, kai Persijos įlankos valstybė tampa apšaudymo taikiniu.

Birželį  Iranas paleido raketų salvę į JAV bazę Katare, atsakydamas į JAV ataką prieš Irano branduolinius objektus.

„Kataro oro gynyba tiksliai reagavo į Irano raketų bangas, tačiau Izraelio priešas panaudojo slaptus ginklus“, – sakė Kataro ministras pirmininkas šeichas Mohammedas bin Abdulrahmanas Al Thani.

Jis taip pat pabrėžė, kad Amerikos sąjungininkai informavo jo šalį tik prasidėjus atakai.

Tačiau Donaldas Trumpas teigė apie reidą sužinojęs paskutinę minutę.

„Aš nedelsdamas nurodžiau specialiajam pasiuntiniui Steve'ui Witkoffui informuoti Kataro gyventojus apie artėjantį išpuolį. Deja, buvo per vėlu jį sustabdyti“, – sakė jis.