Rusijos vadovaujamas aljansas dreba iki pamatų. „Mes nebūsime nariais“

„Šiuo metu tvirtiname trijų susitarimų su NVS nutraukimą“, – pareiškė vicepremjeras Mihai Popsoi.

Rusija vaidina pagrindinį vaidmenį aljanse, susikūrusiame po Sovietų Sąjungos žlugimo. Tuo tarpu Kišiniovo vyriausybė nori per kelerius metus įstoti į Europos Sąjungą.

Proeuropietiškų pažiūrų Moldovos prezidentė Maia Sandu siekia, kad jos šalis iki dešimtmečio pabaigos prisijungtų prie ES. Ji taip pat pasmerkė Rusijos invaziją į Ukrainą ir apkaltino Maskvą hibridinio karo prieš Kišiniovą vykdymu.

„Reuters“ priminė, kad Moldova 2023 m. nustojo dalyvauti Nepriklausomų Valstybių Sandraugos darbe.

„Noriu tik pasakyti, kad šiuo metu tvirtiname trijų susitarimų su NVS nutraukimą“, – Moldovos radijuje sakė vicepremjeras ir užsienio reikalų ministras Mihai Popsoi, turėdamas omenyje susitarimus, kurie buvo šios organizacijos įkūrimo 1991 m. pagrindas.

„Nutraukus šiuos susitarimus, teisiškai nebebūsime nariais. De facto sustabdėme savo dalyvavimą prieš kurį laiką, bet de jure vis dar esame“, – pridūrė Popsoi.

Kas sudaro aljansą?

Gruodžio mėnesį Moldovos parlamentas pritarė trijų NVS susitarimų nutraukimui: susitarimo dėl bevizio režimo, susitarimo dėl importo ir eksporto mokesčių bei susitarimo dėl mokėjimų tarp ekonominių organizacijų.

Nepriklausomų Valstybių Sandrauga yra organizacija, įkurta po Sovietų Sąjungos žlugimo, kurioje pagrindinį vaidmenį atlieka Rusija.

Be Rusijos, NVS priklauso Baltarusija, Armėnija, Azerbaidžanas, Kazachstanas, Kirgizija, Moldova, Tadžikistanas ir Uzbekistanas. Turkmėnistanas yra asocijuotoji narė.