Švedijos generolas: „Rusijai tai tik pradžia“

Dr. Aleksandras Olechas kalbasi su Švedijos gynybos štabo viršininku generolu leitenantu Carlu-Johanu Edströmu apie Rusijos prisitaikymą, stiprėjantį ryšį tarp Baltijos regiono ir Arkties, bendradarbiavimą NATO šiaurės rytų flange, povandeninės infrastruktūros apsaugą ir Švedijos vaidmenį kolektyviniame atgrasyme.

Dr. Aleksandras Olechas: Kaip Švedija šiuo metu vertina Rusijos keliamos grėsmės mastą ir trajektoriją Baltijos regione, ypač atsižvelgiant į prisitaikymo procesą, kurį Rusijos ginkluotosios pajėgos vykdo nepaisant tebesitęsiančio karo Ukrainoje?

Švedijos gynybos štabo viršininkas generolas leitenantas Carlas-Johanas Edströmas: Rusija išlieka rimčiausia ir tiesiogine saugumo grėsme Baltijos jūros regione. Nepaisant didelių nuostolių Ukrainoje, Rusija sparčiai prisitaiko, mokosi iš karo, atkuria savo pajėgas ir investuoja į tolimojo nuotolio ugnies galią, oro gynybos sistemas ir karinio jūrų laivyno pajėgumus. Mūsų vertinimu, Rusija išlaikys ir ketinimą, ir gebėjimą mesti iššūkį NATO interesams Baltijos jūroje, net ir tęsiantis karo veiksmams Ukrainoje. Tai reali, nuolatinė ir ilgalaikė grėsmė.

Ar manote, kad Baltijos jūra yra pagrindinė NATO ir Rusijos strateginės konkurencijos arena, ar numatote, kad konkurencija vis labiau persikels į Tolimųjų Šiaurės ir Arkties regioną?

Baltijos jūra yra ir išliks pagrindine strateginės konkurencijos arena. Tuo pačiu metu tai nėra „arba arba“ klausimas. Baltijos jūros regionas ir Tolimoji Šiaurė vis labiau susipina. Rusijos planuotojai jungia Kolos pusiasalį, Arktį, Šiaurės Atlantą ir Baltijos jūrą į vieną strateginę sistemą. Todėl NATO turi mąstyti ir veikti daugiaregioniškai, o ne izoliuotai.

Kurias Švedijos ir Lenkijos gynybos bendradarbiavimo sritis laikote svarbiausiomis siekiant sustiprinti atgrasymą ir kolektyvinę gynybą NATO šiaurės rytų flange?

Švedija ir Lenkija yra pagrindinės NATO partnerės šiaurės rytų flange. Svarbiausios sritys apima operacinį planavimą, integruotą oro ir raketinę gynybą, jūrų srities informuotumą ir kontrolę bei priimančiosios šalies paramą. Priešakinių sausumos pajėgų koncepcija suteikia mums galimybę ankstyvoje stadijoje išlaikyti buvimą arti sienos, palaikyti aukštą parengtį atremti grėsmes rytiniame flange, kurti kolektyvinę oro gynybą, stebėjimą ir gynybines bei atgrasymo operacijas, tokias kaip „ Rytų sargyba“.

Glaudus mūsų ginkluotųjų pajėgų bendradarbiavimas stiprina atgrasymą, todėl NATO tampa darnesniu ir patikimesniu aljansu krizių metu.

Švedijai vis labiau integruojantis į NATO gynybos planavimo procesus, kokius pajėgumus ar operacinį indėlį laikote svarbiausia Švedijos pridėtine verte Aljansui, ypač Baltijos regione?

Baltijos jūros regionas yra mūsų užkampis.

Švedija teikia vertę teikdama pažangius pajėgumus oro ir jūrų srityse, taip pat užtikrindama tvirtą situacijos suvokimą visose srityse, derindama SIGINT pajėgumus integruotose platformose (ore, jūroje ir kosmose), ir gebėjimą sklandžiai bendradarbiauti su sąjungininkais. Mūsų geografija yra svarbi – Švedija yra labai svarbi NATO operacijų Baltijos regione sudarymui. Mes atsinešame kovai parengtas pajėgas, aukščiausio lygio pajėgumus ir mąstyseną, orientuotą į kovą šiandien, kartu kuriant pajėgumus rytoj. 

Sąveikumas yra labai svarbus. Esame ir toliau būsime atsakingi už Baltijos jūros saugumą, atkurdami pajėgas ir palaikydami aukštą parengtį oro ir jūrų erdvėje – visa tai sutelkdami dėmesį į kolektyvinį atgrasymą, krizių valdymą ir bendradarbiavimą saugumo srityje.

Atsižvelgiant į neseniai įvykusius incidentus, susijusius su povandenine infrastruktūra Baltijos jūroje, kaip Švedija stiprina savo jūrų stebėjimo ir saugumo poziciją ir kokios tarptautinio bendradarbiavimo formos yra būtinos siekiant kovoti su hibridinėmis grėsmėmis?

Stipriname tvarų jūrų stebėjimą, povandeninio pasaulio stebėjimą ir greitojo reagavimo pajėgumus. Ypatingos svarbos infrastruktūros apsauga negali būti pasiekta pavienių valstybių veiksmais; be to, tai ne tik karinis reikalas. Kalbame apie visos vyriausybės požiūrį, apimantį kelias agentūras, ir požiūrį, pagrįstą visos visuomenės (pvz., infrastruktūros savininkų) įtraukimu.

Tam reikia keistis žvalgybos informacija, koordinuoti patruliai ir aiškus politinis mandatas. Hibridinės grėsmės klesti pilkosiose zonose – turime jose sukurti tvirtą atsparumą. Mūsų atsakas turi panaikinti šias pilkąsias zonas bendradarbiavimu ir buvimu. 

Gebėjimas vykdyti operacijas yra labai svarbus. Baltijos jūros baseino kontrolės išlaikymas yra būtina sąlyga norint vykdyti jūrų operacijas, taip pat ir veiklą jūrų keliuose apskritai.

Žvelgiant į 2030 m. ir vėliau, kokioms strateginių pajėgumų plėtros sritims Švedija turėtų teikti pirmenybę, kad išlaikytų patikimą atgrasymo nuo Rusijos jėgą ir veiksmingai remtų NATO operacijas?

NATO statybos tikslai yra mūsų prioritetai, į juos esame susitelkę, o mūsų, kaip sąjungininkės, įsipareigojimai nustato ilgalaikės rekonstrukcijos kryptį.

Švedija turi teikti pirmenybę oro ir raketinei gynybai, tolimojo nuotolio smūgiams, jūrų pajėgumams, atsparumui ir logistikai. Taip pat turime investuoti į skaitmeninimą, kosmosą ir gebėjimą greitai didinti pajėgų apimtis. Atgrasymas – tai ne tik platformos – tai pasirengimas, atsparumas ir gebėjimas veikti kartu su sąjungininkais nuo pirmos dienos.

Tai apima sustiprintus pajėgumus vykdyti kovines operacijas sausumoje, išlaikyti mūšio erdvės skaidrumą ir jūrų pajėgumus, tokius kaip desantinės operacijos.

Grenlandijos kontekste, ar Švedija padėtų Danijai ginti Grenlandiją?

Arktis tampa nauja Švedijos ir Šiaurės šalių operacijų zona NATO sudėtyje. Tai reiškia, kad Grenlandija yra įtraukta į NATO gynybos planus ir atgrasymo pastangas, o Švedija, kaip sąjungininkė, atitinkamai prisideda.