„Rusai sužavėti. Jie to laukė metų metus“

Kirilas Dmitrijevas, viena pagrindinių Kremliaus figūrų, virtinėje įrašų X teigė, kad ginčas tarp JAV ir Europos dėl Grenlandijos pranašauja NATO žlugimą. Savo komentaruose jis taip pat teigia, kad vangus Europos Sąjungos valstybių narių atsakas į Donaldo Trumpo reikalavimus, jo nuomone, reiškia „greitą kapituliaciją“. Rusas, be kita ko, turėjo omenyje ES ambasadorių susitikimo rezultatus, kuriuose susitarta dėl plano, kaip sustiprinti pastangas atkalbėti Donaldą Trumpą nuo tarifų įvedimo Europos sąjungininkams.

Šis klausimas numatytas aptarti neeiliniame ES viršūnių susitikime Briuselyje, kur vienas iš svarstomų variantų yra 93 mlrd. eurų vertės JAV importo muitų paketas, kuris galėtų įsigalioti vasario 6 d. po šešių mėnesių sustabdymo.

„Visi variantai svarstomi, tada Davose vyks derybos su JAV, o tada įvyks lyderių susitikimas“, – „Reuters“ sakė ES diplomatas, apibendrindamas Briuselio planą.

Grenlandijos ginčas: Rusija neslepia savo džiaugsmo

„Tai, ką matome šiandien, yra išskirtinai naudinga Rusijai“, – komentavo Marekas Menkiszakas, Rusijos departamento vadovas Rytų studijų centre. „Dešimtmečius vienas iš svarbiausių Kremliaus strateginių tikslų buvo įvaryti pleištą tarp Jungtinių Valstijų ir Europos bei laipsniškas NATO erozijos procesas. Aljanso krizė yra scenarijus, apie kurį Maskva svajoja ir neslepia“, – aiškina ekspertas.

Jis priduria, kad rusai šioje situacijoje nesiims radikalių veiksmų. „Rusija vadovaujasi principu, kad jei priešininkas kenkia sau, jam nereikėtų trukdyti. Todėl Kremlius gana kantriai lauks tolesnio ginčų eskalavimo Vakarų pusėje“, – apibendrina jis.

„Rusija Grenlandijos ginčą išnaudoja pirmiausia propagandos tikslais“, – pabrėžia Menkiszakas. „Kremlius siunčia europiečiams silpnumo signalą, teigdamas, kad jie neturi realios įtakos ir privalo bendrauti tiek su Vašingtonu, tiek su Maskva. Tuo pačiu metu Jungtinėms Valstijoms siunčiama žinia, kad Rusija „supranta“ įtakos sferų politiką ir jėgos naudojimą saugumo interesams ginti.“

Šiame kontekste, jei Grenlandija patektų į JAV kontrolę, Kremlius Ukrainą tiesiogiai traktuotų kaip Rusijos įtakos sferos dalį. Pasak eksperto, tai taikoma ir platesniems reikalavimams Vidurio ir Rytų Europai, įskaitant laipsnišką regiono demilitarizaciją, kurią Rusija tarptautiniu mastu kelia jau daugelį metų.

Koks Rusijos žaidimo tikslas?

Kirilas Dmitrijevas, kuris taip pat yra Kremliaus specialusis atstovas ir vienas iš taikos derybų su amerikiečiais dalyvių, cituoja paties Vladimiro Putino pareiškimus, kuriuose jis demonstratyviai atlaidžiai reagavo į Amerikos pretenzijas į Grenlandiją. Sausio mėnesį Rusijos prezidentas pabrėžė, kad JAV veiksmai nebuvo nieko neįprasto, nes Jungtinės Valstijos jau daugelį metų reiškia panašias ambicijas. Dmitrijevas, tarsi papildydamas šį naratyvą, JAV siekius perimti Grenlandiją pavadino „suprantamais“.

Kaip aiškina ekspertas, Rusija neturi realių įrankių priversti Jungtines Valstijas priimti konkrečius sprendimus. Vietoj to, Maskva siunčia Vašingtonui „teigiamus signalus“, tikėdamasi gilėjančios transatlantinės krizės ir Europos tapimo pagrindine politine ir ekonomine JAV priešininke. Tuomet Rusija bandys pateikti save kaip partnerę, pasirengusią bendradarbiauti grynai verslo sąlygomis.

Pasak pašnekovo, Kremlius tikisi, kad ekonominio bendradarbiavimo pažadais – įskaitant Arktį, energetikos sektorių ir retųjų metalų gavybą – bus sugriauta Vakarų sankcijų sistema ir sustabdyta karinė parama Ukrainai. Galutinis šių veiksmų tikslas yra ne tikra partnerystė su JAV, o technologinis ir finansinis Rusijos atstatymas transatlantinio solidarumo griovimo kaina.

„Idėja yra įtraukti amerikiečius į procesą, kuris lemtų ne tik naujų sankcijų panaikinimą, bet ir laipsnišką jau galiojančių apribojimų panaikinimą“, – sako Marekas Menkiszakas.

„Tikslas nėra rimtas ekonominis bendradarbiavimas, o įtikinti Jungtines Valstijas panaikinti sankcijas ir pradėti pinigų bei technologijų perdavimą Rusijai. Tai lemtų visos Vakarų sankcijų politikos žlugimą, nes be amerikiečių europiečiams būtų itin sunku išlaikyti vienybę“, – vertina Menkiszakas.

Pagal Kremliaus logiką, Ukraina, netekusi ryžtingos JAV paramos, būtų palikta likimo valiai, o tai, Maskvos manymu, reikštų spartų jos susilpnėjimą. Be rimtos Vakarų paramos, ypač iš Jungtinių Valstijų, Ukraina negalėtų ilgai išlaikyti savo gynybinių pajėgumų. Ir būtent tokiu scenarijumi Rusija ir tikisi.