„Tikra dovana Putinui.“ Trumpas supurto NATO pamatus

NATO dreba iki pamatų, o Europos sostinės gauna dar vieną signalą, kad pasikliauti Jungtinėmis Valstijomis yra bloga strategija. Tuo tarpu rusai ir kinai su pasimėgavimu stebi situaciją, rašo „The Wall Street Journal“.

Kaip pažymi „The Wall Street Journal“, Europai teks susidurti su iššūkiu, kuris kelis dešimtmečius buvo neįsivaizduojamas – jos pagrindinė sąjungininkė virto viena iš aktualiausių grėsmių žemyno saugumui.

Donaldui Trumpui reikalaujant Grenlandijos kontrolės ir grasinant įvesti muitus šalims, kurios jam priešinasi, Europa turi persvarstyti savo karinę ir ekonominę priklausomybę nuo Jungtinių Valstijų.

Laikraščio teigimu, dauguma Europos vyriausybių vis dar pirmiausia nori deeskalacijos ir problemos atidėjimo. Jungtinių Valstijų, kaip karinės galios, pakeitimo kaina šioms šalims, kurios kovoja su lėtu ekonomikos augimu ir per dideliais viešaisiais finansais, atrodo per didelė.

Kaip pranešė WSJ, net jei Grenlandijos konfliktas bus išspręstas, europiečiai pradeda suprasti, kad unikali tarptautinė draugystė, žinoma kaip „Vakarai“, niekada nebebus tokia pati. Padėtis Grenlandijoje pabrėžia santykių su Jungtinėmis Valstijomis toksiškumą.

„Donaldas Trumpas sugriovė Vakarų sanglaudą. Europa privalo gintis nuo išorės kišimosi, nesvarbu, ar tai būtų Jungtinės Valstijos, ar Rusija“, – laikraščio cituojamas sakė centristų pažiūrų Italijos senatorius Carlo Calenda.

Europa jau keletą metų supranta, kad privalo daryti daugiau, kad užtikrintų savo saugumą, ir jau pradėjo perginklavimo procesą, kurį paskatino tiek Jungtinių Valstijų spaudimas, tiek Rusijos invazija į Ukrainą.

Kaip pažymi WSJ, iki praėjusių metų Europos sostinės pirmiausia siekė lygiateisiškesnės partnerystės su Vašingtonu NATO sudėtyje. Dabar jos stebi, kaip ši partnerystė žlunga.

Tačiau nutraukti aljansą su Europa Jungtinėms Valstijoms taip pat būtų sunku. Kaip pažymi WSJ, NATO suteikė Vašingtonui politinės įtakos visoje Europoje ir bazių tinklą, kuris padeda JAV projektuoti galią visame pasaulyje.

Europos šalys taip pat yra vienos didžiausių Amerikos gynybos bendrovių klientų, taip pat vienos svarbiausių Jungtinių Valstijų prekybos ir investicijų partnerių.

„Manau, kad situacija išsispręs per kelias savaites“, – sakė Matthew Kroenigas, analitinio centro „Atlantic Council“ viceprezidentas. Jis pridūrė, kad abi pusės greitai supras, jog konfliktas joms nenaudingas.

Nepaisant precedento neturinčios jėgos grėsmės aljanso viduje, situacija primena ankstesnius Trumpo veiksmus – jis eskalavo situaciją, bet susidūręs su rimtu pasipriešinimu atsitraukė.

Jei to neįvyks, Europa turės gintis pati. Jos piliečiai nori prisiimti konflikto išlaidas, o tarp elitų manoma, kad reikia nubrėžti griežtą liniją – antraip Trumpas pasitrauks.

„Europiečiams NATO buvo religija. Dėl to jie nebevertino gynybos rimtai. Staiga supratome, kad jei Amerikos įsipareigojimas savo Europos sąjungininkams nebus tikras, joks susitarimas mūsų neapsaugos“, – sakė Ivanas Krastevas, politologas ir Liberalų strategijų centro, Sofijoje (Bulgarija) įsikūrusio analitinio centro, direktorius.

Kinija iš pelningos Europos klientės virto pramonės milžine, grasinančia sunaikinti Europos gamybos sektorių. Rusija, vadovaujama prezidento Vladimiro Putino, bando ne tik pavergti Ukrainą, bet ir atkurti įtakos sferą Rytų Europoje.

Savo ruožtu Europa bando kompensuoti šią situaciją stiprindama ryšius su Pietų Amerikos ir Azijos demokratijomis. Konfliktas tarp JAV ir Europos taip pat neigiamai veikia Ukrainą.

„Putinui NATO padalijimas yra svarbesnis nei visa Ukraina. Štai kodėl pastarieji Jungtinių Valstijų veiksmai yra tikra dovana Putinui “, – sakė buvęs JAV ambasadorius NATO Dougas Lute'as.