Laukti liko nedaug: per trejus metus šalis prarado net 71 % savo aukso!

Trečius metus iš eilės Rusijos vyriausybė parduoda auksą iš Nacionalinio gerovės fondo (NWF), kad papildytų federalinį biudžetą, finansuotų valstybinius bankus ir apmokėtų megaprojektus.

Remiantis Finansų ministerijos duomenimis, nuo 2022 iki 2025 m. aukso kiekis NWF balanse sumažėjo 71 %. Sausio 1 d. fondas centriniame banke nepaskirstytose sąskaitose turėjo 160,2 tonos aukso, palyginti su 554,9 tonos 2022 m. gegužės mėn.

2023 m. NWF aukso atsargos sumažėjo 196 tonomis arba 35 %; 2024 m. jos pasiekė 171 toną; o iki praėjusių metų pabaigos jos prarado dar 19 tonų.

Finansų ministerija beveik kiekvieną mėnesį parduodavo auksą iš NWF: sausio mėn. – 8,2 tonos, vasario mėn. – 4,4 tonos, kovo mėn. – 6,4 tonos ir balandžio–gegužės mėn. – 29 tonos. Birželį į fondą buvo įtraukta 72,4 tonos aukso, įsigyto 2024 m. Tačiau daugiau nei pusė šių atsargų buvo nedelsiant parduota: 32,8 tonos liepą, dar 6 tonos rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais ir 12,8 tonos gruodį.

Bendra Nacionalinio gerovės fondo likvidaus turto apimtis, kuri, be aukso, apima ir Kinijos juanius, sausio pradžioje sudarė 4,1 trilijono rublių (47 mlrd. eurų). Praėjusiais metais pirmą kartą nuo karo pradžios Rusijos vyriausybės atsargos šiek tiek padidėjo – 350 milijardų rublių, tačiau, palyginti su prieškario lygiu, jos sumažėjo beveik 60 %, arba 5,6 trilijono rublių.

Finansų ministerija 2026 m. biudžete numatė nulines išlaidas iš Nacionalinio gerovės fondo, tikėdamasi išsaugoti likusias atsargas, kurias per daugelį metų sukaupė dėl perteklinių pajamų iš naftos. Tačiau Donaldo Trumpo administracijos įvestos sankcijos sujaukė vyriausybės planus: vidutinė Rusijos naftos kaina nukrito iki 39 JAV dolerių, o ne iki 59 JAV dolerių, kaip buvo planuota biudžete, todėl valdžios institucijos buvo priverstos vėl atverti fondą.

Nuo sausio 16 d. iki vasario 5 d., siekdama kompensuoti prarastas pajamas iš naftos ir dujų, Finansų ministerija iš Nacionalinio gerovės fondo kasdien parduoda užsienio valiutos ir aukso už 12,8 mlrd. rublių – rekordinis tokių operacijų skaičius. Jei naftos kainos ir rublio kursas išliks dabartiniame lygyje, VTB analitikų duomenimis, iki metų pabaigos iš Nacionalinio gerovės fondo bus išimta 2,5 trilijono rublių, arba 60 proc. likusių lėšų.

Praėjusiais metais naftos ir dujų biudžeto pajamos sumažėjo ketvirtadaliu ir pasiekė žemiausią lygį nuo pandemijos laikų, o deficitas pasiekė naują rekordą – penkis kartus viršijo fiskalinį planą – 5,7 trilijono rublių. 2026 m. biudžete vyriausybė numatė deficito sumažinimą iki 3,8 trilijono rublių, padidindama PVM ir mokesčius smulkiajam verslui, tačiau esant dabartinėms naftos kainoms, šis planas vargu ar išsipildys: „Gazprombank“ prognozuoja, kad likęs biudžeto deficitas greičiausiai sieks apie 5–5,5 trilijono rublių (60 mlrd. eurų).

Dėl jūrų laivybos problemų mažėjantis naftos eksportas ir dėl sankcijų sumažėjusi Rusijos angliavandenilių paklausa daro spaudimą biudžeto pajamoms, pažymi Natalija Milčiakova, pagrindinė „Freedom Finance“ analitikė. „Jei naftos kainos ir toliau mažės, o Uralo ir Brent naftų nuolaida toliau didės, vyriausybė gali ir toliau didinti mokesčius namų ūkiams ir įmonėms“, – perspėja ekspertė.