Atsivėrė Kremliaus „juodoji skylė“: „fonde liko pinigų vos savaitei“

Pajamos iš naftos ir dujų pardavimo Rusijoje 2026 metais gali būti gerokai mažesnės nei planuota – pripažino finansų viceministras Vladimiras Kolyčevas, kurį cituoja „The Moscow Times“. To priežastis – drastiškas rusiškos „Urals“ naftos kainų kritimas. Maskva priversta ją parduoti Kinijai ir Indijai su 50 procentų nuolaida, nors Indija jos jau beveik nebeperka.

Dėl to reali „Urals“ kaina gruodį siekė apie 39 dolerius už barelį, o sausį nukrito iki 35–37 USD – tai žemiausias lygis per pastaruosius 5 metus. Tuo tarpu Rusijos biudžete numatytos pajamos iš naftos, skaičiuojant vidutinę 59 USD kainą. „Reuters“ analitikai prognozuoja, kad dėl šios priežasties sausį į biudžetą iš žaliavų pardavimo mokesčių pateks net 46 % mažiau lėšų nei prieš metus.

Rusijos viceministras paskelbė, kad trūkstamos lėšos bus kompensuojamos iš rezervinio Nacionalinės gerovės fondo (NGF). Tačiau po ketverių karo metų jis taip pat pradeda tuštėti.

MMI analitikų teigimu, sausio 1 d. jame dar buvo likusi kiek mažesnė nei 54 mlrd. USD ekvivalento suma, iš kurios 30 mlrd. sudaro Kinijos juaniai. Likusi dalis – aukso atsargos, kurios nuo karo pradžios sumažėjo 71 %: nuo 554 tonų iki 160 tonų. Tai yra 3,5 karto mažiau, nei turi, pavyzdžiui, Lenkija.

Visa tai reiškia, kad NGF lėšos gali baigtis jau šių metų viduryje. Užkišus „naftos ir dujų“ skylę biudžete, fonde liks skurdi 5 mlrd. USD ekvivalento suma – už tiek valstybės funkcionavimą galima užtikrinti vos 3–4 darbo dienas, daugiausiai savaitę.

Dalis Rusijos analitikų NGF būklę vertina kiek optimistiškiau. Kai kurie net teigia, kad jo užteks dar pusantrų metų. Tačiau pastebimas dėsningumas: kuo ekspertas labiau „valstybinis“ ir mažiau nepriklausomas, tuo labiau jis bando raminti visuomenę.

Siekdamas užkamšyti biudžeto skylę, Kremlius šiais metais taip pat planuoja didinti PVM, mokesčius smulkiajam verslui, technologijų mokesčius ir... finansines baudas už nusikaltimus.

Tik bėda ta, kad didesni mokesčiai galutinai pribaigs Rusijos ekonomiką, o iš smulkiojo verslo praktiškai nebėra ko spausti – jis ir be to masiškai žlunga. Kasdien pasirodo informacija apie dešimtimis bankrutuojančias parduotuves, restoranus, statybų bendroves ar mažas degalines.

„Rusijos biudžetas jau miręs! Karas jį pražudė ir jis nebeprisikels“, – konstatuoja ekspertai.