Grynųjų pinigų galas: bankai įveda naujus mokesčius. Tai privers pamiršti pinigines

Pokyčiai bankomatų rinkoje: grynųjų pinigų era traukiasi į prabangos zoną

Mokėjimo paslaugų sektorius stovi prieš reikšmingą kaštų transformaciją, kuri artimiausiais metais iš esmės pakeis grynųjų pinigų prieinamumą vidutiniam vartotojui. Finansų analitikai stebi struktūrinį atsiskaitymų modelių poslinkį: iki šiol galioję stabilūs operaciniai mokesčiai keičiami komisiniais mechanizmais, tiesiogiai priklausančiais nuo operacijos vertės.

Svarbu pabrėžti, kad šiame straipsnyje analizuojamas Lenkijos variantas, kuriame pokyčiai įgauna patį didžiausią pagreitį ir tampa lakmuso popierėliu visam regionui. Nors Lietuvoje situacija šiuo metu yra kiek kitokia nei Lenkijoje, tendencijos išlieka labai panašios. Nors konkrečios „Visa“ ir „Mastercard“ hibridinio modelio detalės bei tikslūs procentiniai dydžiai pirmiausia buvo paskelbti Lenkijos rinkai, šie procesai atspindi bendrą visos Europos bankininkystės kryptį – skaitmenizaciją brangstant fizinei infrastruktūrai.

Hibridinis modelis – nauja realybė vartotojams

Nuo 2026 m. vasario mėnesio didžiosios kortelių organizacijos „Visa“ ir „Mastercard“ diegia hibridinę įkainių sistemą. Vietoj fiksuoto mokesčio už vieną operaciją, bankai ir nepriklausomi operatoriai turės mokėti derinį iš bazinio tarifo ir procentinės dalies nuo išgryninamos sumos.

Šis pokytis ypač paveiks tuos, kurie grynuosius pinigus išsiima ne savo banko tinkle. Pavyzdžiui, jei anksčiau mokestis už pinigų išėmimą nepriklausomame bankomate buvo stabilus, dabar, norint išsigryninti didesnę sumą (pvz., 1 000 Eur), mokestis gali išaugti dvigubai ar net trigubai.

Grynųjų pinigų pasitraukimas į „prabangos zoną“: socialinė ir ekonominė kaina

Nuolatos augantys bankomatų išlaikymo kaštai lemia spartų jų tinklo traukimąsi visoje Europoje, neaplenkiant Lietuvos bei kaimyninių šalių. Komerciniams bankams ir nepriklausomiems operatoriams, tokiems kaip „Euronet“ ar „Planet Cash“, tampa vis sudėtingiau finansiškai pateisinti fizinių paslaugų taškų išlaikymą, ypač atokesnėse ar mažiau apgyvendintose vietovėse.

Dėl šių procesų grynųjų pinigų naudojimas iš kasdienės būtinybės virsta deficitine, brangstančia paslauga. Tokia transformacija skaudžiausiai paliečia pažeidžiamiausias visuomenės grupes: vyresnio amžiaus žmones, kaimo vietovių gyventojus bei asmenis, neturinčius pakankamų skaitmeninio raštingumo įgūdžių. Nors visapusiškai skaitmenizuota ekonomika žada didesnį skaidrumą ir efektyvumą, fizinių pinigų pasitraukimas į „prabangos zoną“ neišvengiamai gilina socialinę atskirtį bei riboja dalies piliečių finansinę laisvę.

Strateginė adaptacija: kaip tai paveiks vartotojus?

Dauguma komercinių bankų dalį išaugusių operacinių išlaidų neišvengiamai perkels vartotojams. Analitikai prognozuoja, kad šie pokyčiai rinkoje pasireikš per tris pagrindinius kanalus:

• Mažinami nemokamo išgryninimo limitai: Mėnesio suma, kurią galima išsigryninti be papildomų mokesčių, gali būti pastebimai apribota.
• Didesni procentiniai mokesčiai: Viršijus nustatytą limitą, taikomas komisinis mokestis gali augti, tiesiogiai atliepiant naująjį „Visa“ ir „Mastercard“ hibridinį įkainių modelį.
• Brangstantys paslaugų krepšeliai: Kortelių aptarnavimo ir bendrieji banko paslaugų planai gali brangti, siekiant amortizuoti infrastruktūros išlaikymo kaštus.

Dėl šių procesų vartotojai bus priversti dar intensyviau pasikliauti atsiskaitymais kortelėmis bei išmaniaisiais įrenginiais. Grynieji pinigai nustos būti numatytąja atsiskaitymo priemone ir taps sąmoningo, tačiau brangesnio bei specifinio pasirinkimo dalimi.

Ši transformacija žymi galutinį perėjimą prie skaitmeninės ekonomikos, kurioje fizinė valiuta tampa nebe pagrindiniu įrankiu, o specifine, papildomai apmokestinama paslauga.