Mokslininkai įspėja: žalias ledas Čekijoje – tai šiurpus ženklas visai Europai

Tyrėjai atskleidė užšalusio ežero Čekijoje spalvos paslaptį ir mano, kad dėl klimato kaitos ir aplinkos taršos tokie reiškiniai taps dažnesni.

Užšalusio ežero Čekijoje ledas netikėtai nusidažė smaragdo žalia spalva, suteikdamas biologams precedento neturinčią galimybę ištirti keistą ir gana grėsmingą gamtos reiškinį, rašo „Popular Science“.

Praėjusių metų pabaigoje Čekijos mokslų akademijos mokslininkai keliavo prie Lipno ežero, kad surinktų ir ištirtų reto melsvabakterės žydėjimo žiemos viduryje pavyzdžius. Manoma, kad šio darbo rezultatai gali padėti geriau suprasti problemą, kuri kelia grėsmę vietos vandens gyvūnijai ir netoliese esančioms gyvenvietėms.

Kaip ir kiti rezervuarai, Lipno ežeras garsėja savo melsvabakterėmis. Tai melsvai žali fotosintetinantys dumbliai, kurie paprastai žydi šiltais vasaros ir rudens mėnesiais, ypač kai gausu maistinių medžiagų – šis procesas vadinamas eutrofikacija.

Reikėtų pažymėti, kad melsvabakterių žydėjimą lydi nemalonus kvapas, tačiau tikroji problema yra žala, kurią jie daro vietos ekologijai. Ankstesni tyrimai jau parodė, kad kiekvienas dumblių žydėjimas sukelia eksponentinį cianotoksinų kiekio padidėjimą, o tai gali apnuodyti ir net pražudyti netoliese esančius vandens organizmus. Deja, stebėjimai rodo, kad klimato kaita ir žmonių sukelta aplinkos tarša prisideda prie dažnėjančio dumblių žydėjimo.

Pasak mokslininkų, daugumoje Čekijos Respublikos gėlo vandens telkinių melsvabakterių žydėjimas paprastai baigiasi iki rugsėjo pabaigos. Tačiau stebėjimai rodo, kad dumblių žydėjimo sezonas Lipno ežere tęsiasi ilgai. Vandens biologai ne kartą užfiksavo dideles melsvabakterių populiacijas lapkritį, kartais gruodį ir net sausį.

Panašios sąlygos 2025 metų pabaigoje leido dumblių biomasei išlikti prie ežero paviršiaus, kol vanduo pradėjo užšalti. Mokslininkai mano, kad tai įvyko dėl ilgų saulėtų, ramių dienų ir palankių vėjo sąlygų. Analizių rezultatai taip pat patvirtino, kad melsvabakterės „Woronichinia naegeliana“ rūšis mėginiuose buvo plačiai paplitusi.

Mokslininkai nustatė, kad pati plona ledo danga buvo skaidri, melsvabakterės išlaikė būdingą žalią spalvą, kurią buvo lengva matyti nuo kranto. Per trumpalaikį atlydį apie gruodžio 24 d. dalis ledo ištirpo, o vėliau vėl užšalo. Žydėjimas baigėsi tik tada, kai gausus sniegas pagaliau užblokavo pakankamai šviesos.

Tyrėjai taip pat baiminasi, kad šis žiemos žydėjimas paveiks ekosistemas ir greičiausiai taps labiau paplitęs, planetai šylant.