Šalis išgyvena precedento neturinčią krizę. Jai gresia žlugimas

Šio sprendimo priežastis – precedento neturinti ekonominė krizė, kilusi po JAV sukelto Venesuelos naftos tiekimo sustabdymo. „Kuba netrukus kris“, – pareiškė Trumpas.

Anoniminio AFP šaltinio teigimu, tolimojo susisiekimo skrydžius vykdančios oro linijos bus priverstos „techniškai leistis“ kituose oro uostuose už Kubos ribų, kad apsirūpintų kuru ir galėtų tęsti savo keliones.

Tačiau ši taisyklė nebus taikoma vietinėms linijoms.

AFP rašo, kad Prancūzijos vežėjos „Air France“ atstovas Havanoje patvirtino šią informaciją, paaiškindamas, kad iš Kubos grįžtantys jos lėktuvai atliks techninius nusileidimus vienoje iš Karibų jūros regiono šalių.

Kubos ekonominė krizė gilėja precedento neturinčiu tempu, šaliai kenčiant skausmingas įtampos tarp JAV ir Venesuelos pasekmes.

JAV pajėgoms sučiupus prezidentą Nicolas Maduro, buvo sustabdytas žalios naftos tiekimas iš Venesuelos. Paskutinis toks siuntimas įvyko praėjusių metų lapkritį.

Be to, Vašingtonas grasina įvesti didelius muitus šalims, kurios parduoda kurą Kubai.

„Kuba greitai žlugs. Kuba yra šalis, kuri iš tiesų yra ant žlugimo ribos. Jie gaudavo pinigų iš Venesuelos, jie gaudavo naftos iš Venesuelos, o dabar jos nebegauna“, – sausio pabaigoje pareiškė JAV prezidentas Donaldas Trumpas.

Ekonominės problemos privertė Kubos vyriausybę imtis ryžtingų veiksmų. Praėjusį penktadienį valdžia paskelbė apie radikalių priemonių, skirtų degalų sąnaudoms mažinti, seriją, įskaitant keturių dienų darbo savaitę vyriausybės administracijai ir valstybinėms įmonėms bei drastiškus degalų pardavimo degalinėse apribojimus.

Be to, planuojama apriboti autobusų ir traukinių susisiekimą tarp provincijų ir uždaryti kai kuriuos turistinius objektus. Mokyklos ir universitetai sumažino mokymo dienų skaičių arba paskelbė apie planus pereiti prie nuotolinio mokymosi.

Kaip sausio mėnesį pranešė „Financial Times“, padėtis Kuboje yra tokia rimta, kad „salos ekonomika jau yra ant žlugimo ribos“.

Tačiau ekonominis nuosmukis prasidėjo gerokai prieš JAV ir Venesuelos konfliktą. Pasak Havajų demografo Carloso Albizu-Camposo, nuo 2020 m. šalį paliko maždaug ketvirtadalis šalies gyventojų, arba daugiau nei 2,7 mln. žmonių.