Putino Rusija stingsta. Valdžia rėkia: diversija

Rusijos Federacijoje tęsiasi viena atšiauriausių žiemų per pastaruosius metus. Sibire užfiksuotas snygis, kokio nebūta daugiau nei 60 metų. Šaltis stingdo viską, o nusidėvėjusios šilumos sistemos genda masiškai. Tuo tarpu Maskvoje, pasak meteorologų, sausį iškrito daugiausia sniego per daugiau nei 200 metų. Sostinės gyventojai braunasi per pusnis ir stovi milžiniškose spūstyse.

Tačiau blogiausia padėtis mažose gyvenvietėse. Bodaibo gyventojai Irkutsko srityje nuo sausio 29 d. kovoja su šildymo ir vandens tiekimo avarija. Tuo metu naktį temperatūra nukrenta iki -50 °C, dėl ko vietinėje termofikacinėje elektrinėje užšalo vanduo ir sugedo katilai.

„Jau dvi dienas neturime nei šildymo, nei šalto ar karšto vandens. Šiandien užšalo kanalizacija. Bandžiau išpilti likusį nešvarų vandenį į kriauklę virtuvėje, kad turėčiau šiek tiek švaraus. Ir visas vanduo sugrįžo per vamzdį atgal“, – portalui irk.aif.ru pasakojo miesto gyventoja. Gedimas vis dar nepašalintas.

17-os daugiabučių namų gyventojai Bogdanovičiuje, Sverdlovsko srityje, naktį į sausio 14-ąją liko be šildymo, kai temperatūra nukrito iki -35 °C dėl rimto elektros tiekimo gedimo, apie kurį savo „Telegram“ kanale pranešė meras Olegas Neifeldas. Gyventojai neturėjo šildymo tris dienas.

Vėliau avarija pasikartojo dar du kartus. Paskutinįjį – vasario pradžioje. Antradienį, vasario 3 d., dalis Kasli miesto Čeliabinsko srityje liko be elektros ir šilumos dėl vamzdyno avarijos. Prieš savaitę panaši situacija susiklostė Karabaše, kur remontas truko penkias dienas.

„Namuose šalta, nėra šviesos, nėra ir šildymo. Artimiausios vietos pasišildyti maistą ar įkrauti telefonus yra bent už dviejų kilometrų nuo manęs, tad kol kas ten nevažiuoju. Gyvenu devintame aukšte, o liftas taip pat neveikia. Negaliu suprasti, kaip tai įmanoma? O ar gubernatoriaus Andrejaus Čibiso namuose šilta?“ – kanalo „Vot Tak“ žurnalistams sakė Murmansko Lenino rajono gyventojas Aleksandras.

Blogiausia situacija susiklostė gruodžio ir sausio sandūroje, kai per šventes tinklas buvo stipriai perkrautas. Iš viso be elektros, šildymo ir karšto vandens buvo likę daugiau nei 500 tūkst. rusų. Vien Krasnodaro krašte be elektros ir šildymo liko 84 tūkst. gyventojų. Buvo nurodyta pradėti tyrimą dėl galimos diversijos.

Metų metus trukusi nepriežiūra

Statybos ministerijos duomenimis, 2024 m. vandentiekio tinklų nusidėvėjimas regionuose pasiekė 40–80 proc. Kuo regionai labiau nutolę nuo didžiųjų miestų, tuo situacija prastesnė. „Rosstat“ duomenimis, blogiausia padėtis yra Tuvos Respublikoje, Kabardos-Balkarijos Respublikoje, okupuotose Donbaso teritorijose bei Oriolo srityje. Visur ten tinklų nusidėvėjimas viršija 80 proc. Dar 25 regionuose jis perkopia 50 proc.

Paskutiniai oficialūs Audito rūmų duomenys yra 2024 m. sausio 1 d. Jie rodo, kad 42 proc. Rusijos komunalinių tinklų reikėjo nedelsiant pakeisti. Tarp jų – 43 proc. vandentiekio, 46 proc. kanalizacijos ir 31 proc. šilumos tinklų.

Instaliacijų degradacijos mastą atspindi rimtų avarijų skaičius pirmąją sausio savaitę. Šiais metais per šventes įvyko 206 avarijos. Tai vis tiek geriau nei per pastaruosius dvejus metus. Rekordinė buvo pirmoji 2024 m. savaitė, kai įvyko 387 avarijos, o be šildymo ir elektros energijos liko beveik milijonas rusų.

Rusijos valdžia infrastruktūros neremontuoja jau daugybę metų. Tai vienas paskutiniųjų punktų prioritetų sąraše. To pasekmės buvo matomos dar iki 2022 m., tačiau dabar jos tapo kasdienybe, o rusai gali tikėtis, kad bus tik blogiau.

Karo išlaidos – prioritetas

Augančios išlaidos kariniams ir gynybos tikslams ryja vis didesnę Rusijos biudžeto dalį, o tai verčia federalinę bei regioninę valdžią karpyti išlaidas kitoms sritims. Pagal biudžeto planus, būsto ir komunalinių paslaugų finansavimą 2025 m. buvo numatyta sumažinti 43 proc., o 2026 m. – dar 25 proc. Tai reiškia, kad realios lėšos, skirtos šiluminių elektrinių bei energetikos tinklų modernizavimui, remontui ir priežiūrai, smunka iki absoliutaus biudžetinio minimumo.

Tuo tarpu sąskaitos už komunalines paslaugas nuolat didinamos. „Rosstat“ duomenimis, vidutinis rusas komunaliniams mokesčiams išleidžia 16,2 proc. savo atlyginimo. Visgi rusų ekspertai skaičiuoja, kad vartotojų įmokos padengia tik 20–30 proc. išlaidų. Taigi pinigų užtenka tik einamajai priežiūrai – su sąlyga, kad valdžia prideda savo dalį. O ji to nedaro. Ir geriau nebus.

Šiuo metu prioritetas yra karo išlaidos, įskaitant premijas savanoriams. Paaiškėjo, kad būtent jos suryja didžiausią vietos biudžetų dalį. Regionų ir vietos valdžia, susidūrusi su biudžeto ribojimais, taupo operacinių ir remonto išlaidų sąskaita. Karpomos lėšos apima planuojamų šildymo sistemų modernizacijų atidėjimą, tinklų keitimo programų ribojimą, profilaktinės priežiūros sezonų trumpinimą bei energetikos programų finansavimo mažinimą, o tai lemia problemų gausėjimą.

Kaip matyti, Krasnodaro krašto tyrėjams neturėtų kilti problemų ieškant kaltų dėl diversijos aktų. Tačiau kyla klausimas, ar jie išdrįs pareikšti kaltinimus gubernatoriams ir merams? Kol kas priešo ieškoma Vakaruose.