„Kas mirė, tas mirė.“ Kremlius pagaliau pripažino. Pinigų nebėra

Federaliniame biudžete nėra „laisvų pinigų“, skirtų padėti vienai didžiausių šalies nekilnojamojo turto vystytojų – bendrovei „Samolet“, kuri paprašė vyriausybės suteikti 50 mlrd. rublių lengvatinę paskolą.

Tai pareiškė Valstybės Dūmos Biudžeto komiteto narys Viktoras Seliverstovas.

Interviu RBK deputatas pažymėjo, kad prašoma suma prilygsta „nedidelio, o gal net vidutinio Rusijos Federacijos subjekto“ metiniam biudžetui. Pasak jo, valstybės paramos „Samolet“ prireikė dėl finansinės „skylės“, kuri pastaraisiais metais didėjo.

„Ir jie siūlo ją užkamšyti tokiu paprastu būdu. O kai ta skylė kaupėsi, įdomu, apie ką jie galvojo?“ – klausė V. Seliverstovas.

Biudžetas šiuo metu nėra „tokios būklės“, kad remtų verslą, net ir sisteminės svarbos, patvirtino Valstybės Dūmos Statybos ir komunalinio ūkio komiteto pirmininko pavaduotoja Svetlana Razvorotneva.

„Kas mirė, tas mirė, ir pats kaltas“, – sakė deputatė.

Ji pridūrė, kad galimo vieno didžiausių rinkos žaidėjų bankroto atveju be būsto likusių žmonių apsauga „guls ant valstybės pečių“. Visgi S. Razvorotneva mano, kad valstybė galėtų išpirkti butus socialinio fondo formavimui ir taip padėti vystytojams.

„Tokia įvykių eiga galėtų išeiti į naudą visiems. O tiesiog remti verslą, kuris vėliau vėl neefektyviai tęs darbą – na, jokio biudžeto tam neužteks“, – apibendrino deputatė.

Valstybės Dūmos Finansų rinkos komiteto vadovo Anatolijaus Aksakovo teigimu, valstybė gali padėti „Samolet“ restruktūrizuoti skolą ir rasti sprendimą susidariusioje situacijoje, tačiau ne biudžeto lėšomis.

„Svarbu, kad pati kompanija į sudėtingą situaciją būtų patekusi objektyviai, o ne dėl piktnaudžiavimo ar kokių nors įstatymų pažeidimų“, – pridūrė deputatas.

Ryšiai ir mastai

Bendrovė „Samolet“ yra įtraukta į sisteminės svarbos Rusijos ekonomikos organizacijų sąrašą ir pagal vykdomų statybų apimtis užima pirmąją vietą Rusijoje. Nekilnojamojo turto vystytojas siejamas su Maskvos srities gubernatoriumi Andrejumi Vorobjovu. Jo brolis Maksimas Vorobjovas anksčiau buvo kai kurių bendrovės projektų bendrainvestuotojas ir bendrasavininkis. Pažymėtina, kad „Samolet“ buvo įkurta 2014 metais, kai A. Vorobjovas užėmė gubernatoriaus postą. Bendrovė stato apie 4,7 mln. kv. m būsto ir disponuoja daugiau nei 41 mln. kv. m žemės banku.

Vasario pradžioje bendrovė kreipėsi į vyriausybę su prašymu suteikti 50 mlrd. rublių lengvatinę paskolą ar kitą „stabilizavimo priemonę“ iki trejų metų laikotarpiui. Vystytojo laiške premjerui Michailui Mišustinui teigiama, kad lėšos būtinos siekiant išvengti įsipareigojimų nevykdymo dalininkams ir investuotojams.

Krizės priežastys

„Samolet“ finansinė padėtis pablogėjo dėl staigaus Centrinio banko bazinės palūkanų normos kilimo prasidėjus karui Ukrainoje ir nutraukus lengvatinės hipotekos programas. Praėjusiais metais bendrovės pardavimai smuko 6 % (iki 1,2 mln. kv. m), o pinigine išraiška – 4 % (iki 272 mlrd. rublių). 2025 m. liepos pabaigos duomenimis (paskutinė TFAS atskaitomybė), „Samolet“ kreditai ir paskolos sudarė 704 mlrd. rublių. Prieš tai bendrovė bandė spręsti problemas išparduodama savo žemės banką.

Situacija su „Samolet“ tapo sisteminės pramonės krizės dalimi. Praėjusiais metais už statybas atsakingas vicepremjeras Maratas Chusnulinas pareiškė, kad kas penktai Rusijos statybų bendrovei gresia bankrotas.

Tuo tarpu vyriausybė susidūrė su staigiai išaugusiu federalinio biudžeto deficitu: 2025 m. rezultatais jis beveik penkis kartus viršijo pirminį planą ir pasiekė 5,7 trln. rublių, arba 2,6 % BVP. Šiais metais valdžia tikisi sumažinti iždo deficitą iki 3,8 trln. rublių, arba 1,6 % BVP. Šiam tikslui pasiekti buvo padidinti mokesčiai ir rinkliavos.