ES ruošia naują smūgį Rusijai. Dvi šalys priešinasi. Tai ne Vengrija ir ne Slovakija

Nors iki šiol garsiausiai naujiems apribojimams priešinosi Slovakija ir Vengrija, šį kartą prieštarauja Graikija ir Malta.

„Bloomberg“ teigimu, atsisakymas taikyti tolesnes sankcijas atsirado dėl pasiūlymo pakeisti dabartinius Rusijos naftos kainų viršutinius apribojimus visišku draudimu teikti paslaugas, būtinas jos transportavimui. Atėnai ir Valeta išreiškė susirūpinimą, kad toks pakeitimas pakenktų Europos laivų statybos sektoriui ir padidintų energijos kainas.

Graikija ir Malta paprašė papildomo paaiškinimo dėl laivų pardavimo priežiūros ir užsienio uostų, kraunančių Rusijos žaliavas, sankcijų. Šių šalių įmonės jau seniai dalyvauja pasaulinėje degalų gabenimo pramonėje, todėl jos priešinasi griežtesniems logistikos paslaugų reglamentams.

Tos pačios šalys anksčiau blokavo bandymus dar labiau sumažinti Rusijos žaliavų kainų viršutinę ribą. 20-ajam sankcijų paketui, kaip ir ankstesniems, priimti reikalingas vieningas visų ES valstybių narių pritarimas.

Pagrindinis paketo tikslas – apriboti Rusijos galimybes apeiti galiojančias sankcijas. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen paskelbė, kad apribojimai bus taikomi dar 43 laivams, priklausantiems vadinamajam šešėliniam laivynui. Iš viso paveiktų laivų skaičius išaugtų iki 640.

Naujieji reglamentai taip pat skirti apsunkinti Maskvai tanklaivių įsigijimą ir uždrausti suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) laivų ir ledlaužių priežiūrą bei aptarnavimą. Briuselis siekia sugriežtinti sistemą, kad Rusija negalėtų pelnytis iš degalų eksporto, kuriuo finansuojamas karas Ukrainoje.

Nepaisant vidinių ginčų tarp ES šalių, iki šiol įvestos sankcijos padarė didelę įtaką Rusijos finansams. Kremliaus pajamos iš naftos ir dujų eksporto, kurios sudaro apie ketvirtadalį viso valstybės biudžeto, mažėja.

Remiantis turimais duomenimis, 2026 m. sausio mėn. Rusijos pajamos iš energetikos sektoriaus buvo 50 procentų mažesnės nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.