Saulė, jūra ir minus 7 proc.? Ispanijos būsto bumas atsisuko prieš dalį investuotojų – ar tai signalas ir Lietuvai?

Ispanija – Europos svajonė, kuri ne visur pildosi

Pirminė scena – Ispanija. Saulėta, geidžiama, Europos pietų pažiba. Nuo 2020 m. lenkai čia įsigijo daugiau nei 15 tūkst. būstų – rodo banko analizė. Skaičius įspūdingas. Tai tarsi tylus migracijos žemėlapis: kapitalas kraustosi ten, kur šilčiau.

Bet štai kur prasideda įdomioji dalis – ne visur ši svajonė virto realiu pelnu.

Kadangi Ispanija yra ES narė, o kapitalas Bendrijoje juda laisvai, tokios tendencijos gali tapti precedentu ir Baltijos regionui. Jei pietuose investicijų grąža ima strigti, „domino efektas“ gali paliesti ir lietuvius, kurie svarsto apie būstą užsienyje ar net mūsų pačių pajūrį.

Privati investicija, kuri atrodė saugi kaip mūras, staiga tampa priklausoma nuo vieno nematomo veiksnio – infliacijos.

Nominalus pelnas – tik iliuzija? Infliacija keičia žaidimo taisykles

2020–2025 m. laikotarpiu srities analitikai vertino didžiųjų Ispanijos miestų kainų pokyčius. Svarbiausia – jie atskyrė nominalų augimą nuo realaus, įvertinus infliaciją.

Ką tai reiškia paprastai?

Nominalus augimas – tai suma, kurią matote skelbime.

Realus augimas – tai, kiek už tuos pinigus iš tikrųjų galite nusipirkti šiandien.

Jei būsto vertė pakilo 30 proc., bet kainos parduotuvėse, paslaugose ir statybose per tą laiką išaugo panašiai – jūsų „pelnas“ gali būti tik popierinis.

Ir būtent čia daliai investuotojų teko nusivilti.

Madridas, Valensija, Palma: kur saulė švietė ir investuotojams

Didžiausią naudą pajuto būstų savininkai Madride, Valensijoje ir Maljorkos Palmoje.

Madride kainos nominaliai šoktelėjo net 51 proc., o realiai – 20–24 proc.

Panaši situacija fiksuota Valensijoje ir Palmoje – net ir esant aukštai infliacijai, nekilnojamasis turtas čia gerokai pabrango.

Ką tai reiškia kasdienybėje?

Jei būtumėte pirkę butą Madride 2020 m., šiandien ne tik matytumėte didesnę sumą banko sąskaitoje jį pardavę, bet ir realiai galėtumėte sau leisti daugiau – didesnį būstą, investuoti kitur ar tiesiog ramiau jaustis dėl finansinio saugumo.

Tai – tikras augimas, ne iliuzija.

Malaga, Sevilija ir Alikantė: skaičiai gražūs, jausmas – blankus

Kituose miestuose vaizdas kur kas santūresnis.

Malagoje, Sevilijoje ir Alikantėje nominalus augimas siekė 25–35 proc. Skamba solidžiai? Tačiau atėmus infliaciją, realus pelnas tesiekė vos kelis procentus.

Tai panašu į situaciją, kai jūsų atlyginimas pakyla, bet sąskaitos už šildymą, maistą ir degalus pakyla dar greičiau. Oficialiai uždirbate daugiau – realiai gyvenimo lygis beveik nesikeičia.

Investicijų pasaulyje tai reiškia viena: vieta lemia viską.

Barselona: minus 7 proc. – kai svajonių miestas nuvilia

Išskirtinai nepalanki situacija susiklostė Barselonoje.

Nominalus kainų augimas – tik 14 proc.

Realus pokytis – minus 7 proc.

Tai reiškia, kad šiandien pardavus turtą būtų gauta didesnė suma nei prieš penkerius metus. Tačiau už ją galima įsigyti gerokai mažiau nei 2020-aisiais.

Kitaip tariant – jūsų pinigai „susitraukė“.

Tėvams tai reikštų mažesnį finansinį rezervą vaikų studijoms. Vidutinės klasės šeimai – silpnesnę apsaugą nuo netikėtų krizių. Investuotojui – priminimą, kad net ir populiariausias miestas negarantuoja saugumo.

Ar tai gali paliesti Lietuvą?

Lietuva – taip pat ES narė. Kapitalas juda be sienų. Jei investicijų grąža Pietų Europoje tampa mažiau prognozuojama, dalis investuotojų gali pradėti ieškoti alternatyvų arčiau namų – Baltijos regione.

Tai gali reikšti:

• didesnį spaudimą mūsų kurortų kainoms,
• daugiau užsienio kapitalo Vilniuje ar Kaune,
• ar net atvirkščiai – atsargesnius sprendimus, jei infliacija „suvalgo“ pelną.

Pasaulis keičiasi. Taisyklės – taip pat. Privati investicija nebėra savaime saugi teritorija. Vien gražaus miesto ir gero oro nebepakanka. Šiandien svarbiausias klausimas ne „kur brango labiausiai“, o „kur iš tiesų uždirbai daugiau nei praradai“.