Viskas. Jie aukštyje, kuriame išgyventi neįmanoma. Rusija pasiekia „mirties zoną“

Vakarų ekspertų teigimu, Rusijos ekonomika nestovėjo vietoje ir net nebuvo recesijoje – ji išgyvena užsitęsusią ir gilią krizę.

Rusijos ekonomika atsidūrė būsenoje, iš kurios bus itin sunku išbristi.

Taip straipsnyje „The Economist“ rašo Aleksandra Prokopenko, Carnegie Berlin centro mokslo darbuotoja.

Pasak jos, Rusija šiuo metu iš esmės yra vadinamojoje „mirties zonoje“ – alpinizmo terminas, reiškiantis aukštį, kai organizmas nebegali normaliai funkcionuoti dėl deguonies trūkumo.

Ekspertė mano, kad Rusijos ekonomika įstrigusi „neigiamos pusiausvyros“ būsenoje.

Viena vertus, ji vis dar formaliai veikia ir netgi rodo nedidelį augimą. Kita vertus, šis augimas atima iš šalies bet kokias ateities perspektyvas. 2025-ieji buvo lūžio metai. 2025 m. šalies-agresorės ekonomika augo tik apie 1 %, o einamųjų metų prognozės atrodo dar silpnesnės.

Tuo tarpu eksporto pajamos mažėja, o padengti biudžeto spragas mokesčiais darosi vis sunkiau. Pasak A. Prokopenko, per pastaruosius ketverius metus Rusijos ekonomika faktiškai suskilo į dvi dalis. Pirmoji – karinis sektorius ir susijusios pramonės šakos.

Būtent čia nukreipiami pagrindiniai ištekliai: darbo jėga, investicijos ir importas. Šioms sritims teikiamas prioritetas ir jos toliau auga. Antroji dalis – civilinė pramonė, smulkusis ir vidutinis verslas bei vartotojų sektorius.

Jie patiria išteklių trūkumą ir stagnuoja. Gamyba auga, tačiau yra vienas keblumas: nors per trejus metus bendra Rusijos gamybos apimtis išaugo daugiau nei 18 %, tačiau, kaip pabrėžia ekspertė, beveik visas šis augimas susijęs su kariniais užsakymais. Ekonomika vis labiau priklauso nuo vadinamosios „karinės rentos“ – biudžeto injekcijų į gynybos įmones, kurios kuria darbo vietas ir palaiko paklausą.

Skirtumas, palyginti su ankstesnių metų naftos pajamomis, yra esminis. Anuomet pinigai buvo gaunami iš išorinių šaltinių, per žaliavų eksportą. Tačiau dabar vyksta vidinis lėšų perskirstymas.

Iš esmės ekonomika eikvoja savo išteklius, nesukurdama tvaraus pagrindo būsimai plėtrai. A. Prokopenko pažymi, kad tai nėra tipinė recesija, kurią galima įveikti švelniais politikos koregavimais.

Padėtis labiau primena tikrą užsitęsusią krizę: kuo ilgiau Rusija kariaus, tuo sunkiau bus grįžti prie bet kokio stabilumo be skausmingų pasekmių ekonomikai.