Pasaulis, kokį pažinojome, oficialiai baigėsi: kodėl jūsų rami kasdienybė Lietuvoje tampa prabanga?

Dar visai neseniai manėme, kad klimato kaita – tai tik tirpstantys ledynai kažkur toli, o konfliktai – svetimų šalių rūpestis. Tačiau naujausi 2026 m. sausio mėnesio duomenys rėžia tiesą į akis: saugių užuovėjų nebelieka. Pasaulis tampa tarsi parako statinė, kurioje gamtos stichijos ir žmonių agresija susijungia į vieną pavojingą kokteilį. Tai nebėra tik sausa statistika – tai nauja realybė, kuri tiesiogiai koreguoja mūsų saugumo jausmą, nekilnojamojo turto kainas ir net planus ateičiai.

Klimato konfliktų pažeidžiamumo indeksas (CCVI) yra analitinis tarptautinės tyrimų organizacijos projektas, bendradarbiaujant su partneriais, įskaitant Berlyno Humboldto universitetą ir kitus tyrimų centrus. Tyrimo išvados buvo paskelbtos žurnale „Il Sole 24 Ore“.

Domino efektas už jūsų lango: kai kaimynystė tampa grėsme.

Nors didžiausios rizikos zonos telkiasi Afrikoje ar Artimuosiuose Rytuose, pavojingas „domino efektas“ pasiekė ir mūsų regioną. Ekspertai pirštu rodo į Ukrainą – tai artimiausias ir ryškiausias pavyzdys, kaip karinis konfliktas ir aplinkos pažeidžiamumas sukuria mirtiną grandinę.

Lietuvai, kaip kaimyninei šaliai ir ES narei, tai signalas, kad privatumas ir ramybė už aukštos tvoros nebėra garantuoti. Jei destabilizuojamas ištisas regionas, pasekmes jaučiame visi: nuo kylančių logistikos kaštų iki didėjančio neapibrėžtumo mūsų pačių kieme.

Analitikai išskiria tris esmines sritis, kurios šiandien apibrėžia, ar jūsų gyvenamoji vieta išliks saugi:

• gamtos pyktis. Karščio bangos, kurios neleidžia miegoti naktimis, netikėti potvyniai semiantys rūsius ir miškų gaisrai;
• socialinis chaosas. Karai, protestai ir smurtas, kurie akimirksniu pakeičia gatvių vaizdą;
• sistemos trapumas. Tai mūsų visų gebėjimas (arba nesugebėjimas) laiku reaguoti į krizes.

Jei jūsų būstas yra zonoje, kuri neatspari šiems veiksniams, ekspertai perspėja: įprasta gyvenimo kokybė gali tapti nepasiekiama. Tai nebėra tik ekologų rūpestis – tai klausimas apie tai, ar tėvai galės saugiai išleisti vaikus į kiemą ir ar vairuotojams neteks kaskart po audros ieškoti naujų maršrutų dėl sugriautos infrastruktūros.

Ekspertai pastebi šiurpią tendenciją: klimatas ir konfliktai veikia kaip geriausi draugai. Didelė sausra gali sukelti socialinę įtampą ir pyktį visuomenėje, o prasidėjęs konfliktas paralyžiuoja šalies tarnybas, kurios turėtų gelbėti žmones nuo stichinių nelaimių.

Tai reiškia, kad viena krizė nebeateina viena. Buitiniu lygmeniu tai gali reikšti viską: nuo drastiškai brangstančių maisto produktų iki sutrikusio elektros tiekimo, kai valstybė tiesiog nebeturi resursų vienu metu gesinti ir gaisrų, ir socialinių neramumų.

Naujas išgyvenimo gidas: kas laukia toliau?

Analitikai viliasi, kad šis atnaujintas pažeidžiamumo indeksas taps savotišku navigacijos įrankiu vyriausybėms. Tačiau žinutė paprasta – geopolitinė įtampa ir klimato kaita niekur nesitraukia. Rizikos zonų skaičius pasaulyje tik augs, todėl gebėjimas prisitaikyti prie „naujos tvarkos“ tampa svarbiausiu šio dešimtmečio įgūdžiu.

Tvarka, prie kurios buvome įpratę, keičiasi, ir laimi tie, kurie supranta – pasaulis nebėra toks prognozuojamas, kaip vakar.