Prie ES gali prisijungti nauja šalis. „Nerimą keliantys Trumpo žodžiai“

Buvo prognozuojama, kad referendumas šiuo klausimu galėtų būti surengtas 2027 m. Tačiau, kaip praneša „Politico“, Reikjavikas nori paspartinti procesą. Islandai dėl narystės ES balsuotų jau šių metų rugpjūtį.

„JAV grasinimai šį klausimą padarė dar skubesnį“, – teigė vienas iš šaltinių.

Islandija svarsto galimybę prisijungti prie Europos Sąjungos. Anksčiau ji buvo šalis kandidatė, tačiau Islandijos vyriausybė 2015 m. atsiėmė savo paraišką.

„Politico“, remdamasis dviem Islandijos pareigūnais, praneša, kad referendumas dėl derybų su ES atnaujinimo turėtų būti surengtas rugpjūtį. Svetainės duomenimis, Islandijos parlamentas balsavimo datą turėtų paskelbti per artimiausias kelias savaites.

Šis sprendimas priimtas augant paramai ES plėtrai – Briuselis rengia planą, pagal kurį Ukraina  galėtų gauti dalinę narystę jau kitais metais, o perspektyviausia iš oficialių šalių kandidačių – Juodkalnija  – praėjusį mėnesį uždarė dar vieną derybų skyrių.

Valdančioji koalicija pažadėjo iki 2027 m. surengti referendumą dėl stojimo derybų su ES atnaujinimo. Tačiau šis grafikas buvo paspartintas dėl geopolitinių sukrėtimų ir po Vašingtono sprendimo įvesti tarifus Islandijai bei JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinimų aneksuoti Grenlandiją.

Šis sprendimas priimtas po virtinės ES politikų vizitų Islandijoje ir Islandijos politikų vizitų Briuselyje. Jei islandai balsuos „taip“, jie galėtų įstoti į ES anksčiau nei bet kuri kita šalis kandidatė.

„Diskusija apie plėtrą keičiasi. Vis daugiau dėmesio skiriama saugumui, priklausymui ir gebėjimo veikti konkuruojančių įtakos sferų pasaulyje išlaikymui. Tai taikoma visiems europiečiams“, – sakė ES plėtros komisarė Marta Kos.

Pašnekovai pabrėžia, kad dialogas su ES dėl ryšių su Islandija stiprinimo ir galimo stojimo derybų atnaujinimo prasidėjo dar prieš Trumpui grįžtant į JAV prezidento pareigas.

Tačiau vis stiprėjantys Jungtinių Valstijų grasinimai, įskaitant Trumpo paskirtojo ambasadoriaus Islandijoje Billy Longo pokštą, kad šalis taps 52-ąja JAV valstija, o jis – jos gubernatoriumi, šį klausimą dar labiau sustiprino.

„Manau, kad tai, jog Islandija buvo paminėta keturis kartus Trumpo kalboje (Pasaulio ekonomikos forume Davose praėjusį mėnesį, kai JAV prezidentas kalbėjo apie Grenlandiją – red.), tikrai atkreipė dėmesį“, – teigė vienas ES pareigūnas, pridurdamas, kad „mažai šaliai tai turi kelti nerimą“.

Islandija pateikė paraišką dėl narystės ES 2009 m., finansų krizės įkarštyje, kurios metu žlugo visi trys didžiausi šalies komerciniai bankai. Tačiau vyriausybė derybas įšaldė 2013 m. gruodžio mėn., nes Islandijos ekonomika sparčiai atsigavo, o ekonomistai perspėjo apie galimą euro zonos subyrėjimą. 2015 m. kovo mėn. Reikjavikas paprašė atsiimti savo paraišką.

„Tačiau per pastarąjį dešimtmetį geopolitinė situacija gerokai pasikeitė“, – rašo „Politico“.

Islandija užima strategiškai svarbią vietą Šiaurės Atlante, į pietus nuo poliarinio rato. Ji neturi kariuomenės, o jos saugumas priklauso nuo narystės NATO ir dvišalio gynybos susitarimo su Jungtinėmis Valstijomis, sudaryto 1951 m.

Ši realybė kartu su ekonomine ES narystės nauda, ​​regis, keičia  visuomenės nuomonę dėl galimo narystės bloke. Apklausos rodo augantį palaikymą tokiam sprendimui.