Skausmas degalinėse ir prekybos centruose: kodėl Lietuvoje kainos kyla sparčiau nei pas kaimynus?

Didžioji kainų drama, pasiekusi Lietuvą.

Mes visi tai jaučiame – tas lengvas galvos svaigimas degalinėje ir nesvarumo būsena prie prekybos centro kasos. Tačiau tai nėra tik jūsų asmeninis pojūtis. Kol Europa bando suvaldyti ekonominius vėjus, Lietuva tapo savotišku poligonu, kuriame kainų šuoliai primena nebe laipsnišką kilimą, o šuolį su guma. Tik guma šįkart, panašu, per trumpa.

Lietuvos gyventojai vis dažniau pastebi paradoksą: nors mūsų atlyginimai vejasi Vakarų Europą, kainos lentynose ir degalinių švieslentėse tai daro dar sparčiau. Kodėl kaimyninėje Lenkijoje tas pats krepšelis kainuoja trečdaliu pigiau, o Latvijoje kainų svyravimai atrodo nuosaikesni?

1. „Mažos rinkos“ sindromas ir konkurencijos trūkumas.

Lietuva yra maža rinka, kurioje dominuoja keli stambūs prekybos tinklai. Nors atėjo „Lidl“, kuris šiek tiek supurtė vandenis, bendra oligopolinė struktūra išlieka. Mažesnė konkurencija leidžia pardavėjams lengviau perkelti bet kokius sąnaudų padidėjimus ant vartotojų pečių.

2. Energetinis pažeidžiamumas ir logistika.

Lietuva ilgą laiką buvo itin priklausoma nuo importuojamos energijos. Nors sparčiai vystome atsinaujinančią energetiką, bet koks globalus naftos ar elektros kainų šuolis Lietuvą pasiekia greičiau ir stipriau dėl:

• logistikos grandinių. Prekių atvežimas į šalies gilumą kainuoja daugiau, kai kyla dyzelino kainos;
• priklausomybės nuo biržos. Skirtingai nei kai kurios kaimynės, Lietuva neturi didelių vietinių iškastinio kuro resursų kainoms amortizuoti.

3. Sparčiausias atlyginimų augimas ES.

Tai lazda su dviem galais. Lietuvoje minimalus ir vidutinis darbo užmokestis pastaraisiais metais augo vienais sparčiausių tempų Europos Sąjungoje.

Verslui brangstanti darbo jėga tiesiogiai koreliuoja su paslaugų (kirpyklų, restoranų) ir prekių kainomis.

Kai žmonės uždirba daugiau, jie linkę daugiau išleisti, o tai skatina prekybininkus nemažinti kainų, nes „paprasta – žmonės vis tiek perka“.

4. Lenkijos fenomenas: mokesčių ir masto skirtumai.

Lyginant su Lenkija, mes pralaimime dėl dviejų priežasčių:

• PVM lengvatos: Lenkija aktyviai naudoja nulinį arba lengvatinį PVM tarifą maisto produktams;
• masto ekonomija. Lenkijos rinka yra dešimt kartų didesnė, todėl gamintojų savikaina ten yra natūraliai mažesnė.

Kodėl infliacija Lietuvoje „lipnesnė“?

Infliacija Lietuvoje pasižymi „lipnumu“ – kainoms pakilus, jos labai sunkiai leidžiasi žemyn, net ir atpigus žaliavoms. Tai lemia vartotojų elgsena ir verslo lūkesčiai. Jei verslas tikisi, kad kitąmet viskas brangs, jis kainas kelia „į priekį“.