Laikrodžių persukimui – STOP! Pirmieji Europoje padėjo tašką

Artėjant tradiciniam laikrodžių sukiojimui, kai naktį iš kovo 28 d. į 29 d. didžioji Europos dalis vėl persuks laikrodžius į vasaros laiką, visuomenėje ir vėl atgimsta diskusijos dėl šios praktikos atsisakymo. Išskirtiniu pavyzdžiu čia tapo Ukraina, kuri dar 2025 m. visam laikui perėjo prie žiemos laiko ir atsisakė laikrodžių sukiojimo. Šis žingsnis tapo reikšmingu precedentu Europos laiko politikoje, kuri jau daugelį metų atsidūrusi aklavietėje.

Ukrainos sprendimo motyvai: sveikata ir geopolitika

Ukrainos parlamento priimtas sprendimas atsisakyti laiko keitimo buvo padiktuotas tiek sveikatos, tiek politinių motyvų. Parlamentarai pabrėžė, kad sezoninis laiko keitimas neigiamai veikia žmonių bioritmus, sukelia miego sutrikimus ir kitas sveikatos problemas. Be to, standartizuoto laiko įtvirtinimas tapo platesnės strategijos dalimi, kuria siekiama aiškiai atsiskirti nuo Rusijos ir sustiprinti nacionalinį saugumą. Paskutinis laikrodžių persukimas Ukrainoje įvyko 2024 m. spalio pabaigoje, o nuo 2025 m. šalis stabiliai gyvena nebesukiodama laikrodžio rodyklių.

Europos Sąjungos dilema: vieningos pozicijos paieškos

Laiko keitimo panaikinimo klausimas Europos Sąjungoje (ES) lieka neišspręstas. Nors dar 2019 m. Europos Parlamentas balsavo už šios praktikos atsisakymą, ES valstybės narės iki šiol, net ir 2026-aisiais, nesugeba susitarti dėl vieningos pozicijos. Pagrindinis nesutarimų objektas nesikeičia – ar nuolat turėtų būti taikomas vasaros, ar žiemos laikas. Šis klausimas ypač aštriai keliamas Lietuvoje, kur visuomenė tebėra pasidalijusi į dvi stovyklas. Vieni pabrėžia ilgesnių ir šviesesnių vasaros vakarų naudą, o kiti nuogąstauja dėl galimo neigiamo poveikio sveikatai. Galutinis sprendimas dėl nuolatinio laiko pasirinkimo Lietuvoje dar nepriimtas.

Laiko keitimo istorija ir dabartis: nuo energijos taupymo iki sveikatos problemų

Laiko keitimas buvo įvestas daugelyje šalių siekiant efektyviau išnaudoti dienos šviesą ir taupyti energiją. Tačiau pastarųjų metų tyrimai rodo, kad energijos taupymo efektas yra minimalus, o vis daugiau žmonių skundžiasi miego sutrikimais ir kitomis sveikatos problemomis, susijusiomis su laikrodžių sukiojimu.

Jau metus be laiko keitimo gyvenančios Ukrainos pavyzdys rodo, kad šis klausimas yra ne tik techninis, bet ir politinis bei socialinis reiškinys, reikalaujantis atidžios analizės ir ryžtingų sprendimų.