Ukraina jau jaučia išpuolio prieš Iraną pasekmes. „Kyjivas nusivylęs“

Be to, Jungtinėms Valstijoms baigiasi raketos, kurių Ukrainai beviltiškai reikia. Nors karas su Iranu, anot Donaldo Trumpo, turėtų trukti iki keturių savaičių, gali būti, kad jis peraugs į ilgalaikį konfliktą. Tuo tarpu jau jaučiamos pirmosios apčiuopiamos eskaluojančios Irano krizės pasekmės Ukrainai.

Kaip rašo „Politico“, Donaldo Trumpo operacija prieš Iraną dabar yra Pentagono ir Baltųjų rūmų prioritetas. Europos pareigūnai baiminasi, kad Amerikos prezidentas praras susidomėjimą Rusijos karo su Ukraina užbaigimu.

„Jei JAV atsidurs užsitęsusiame konflikte Artimuosiuose Rytuose, pasekmės gali būti rimtesnės nei politinės: Ukraina gali prarasti amerikietiškus ginklus, reikalingus kasdienėms Rusijos raketų atakoms atremti, nes JAV pajėgos juos gausiai naudoja prieš Iraną“, – pažymima leidinyje.

Nors Trumpas paskelbė, kad karas su Iranu truks iki keturių savaičių, jis taip pat užsiminė, kad yra pasirengęs ilgesniam ginkluotam konfliktui. Kai kurie analitikai perspėja, kad jis gali gerokai paaštrėti, ir JAV ateityje gali būti sunku iš jo pasitraukti.

Vienas jų, Edas Arnoldas iš Londone įsikūrusio analitinio centro „Royal United Services Institute“, paklausė, kaip Trumpas dabar galėtų sustiprinti pastangas suvaldyti Rusiją Ukrainoje, atsižvelgiant į tai, kad jis ką tik atidarė dar vieną karo frontą.

Leidinyje pažymėta, kad dar prieš prasidedant JAV aviacijos smūgiams Iranui, Vašingtono pareigūnai išreiškė susirūpinimą, kad toks konfliktas gali išeikvoti ginklų atsargas ir padaryti Jungtines Valstijas labiau pažeidžiamas atakų atžvilgiu.

Kaip minėta, šis argumentas tik stiprės ir gali paskatinti Baltuosius rūmus teikti pirmenybę savo atsargų papildymui, o ne raketų tiekimui Ukrainai.

„Reikšminga dalis pajėgumų, įskaitant perėmėjus ir kitas raketas, jau išnaudota. Jungtinėms Valstijoms reikia papildyti savo atsargas, o tai reiškia, kad Europai ir Ukrainai teks mažiau pirkti“, – perspėjo vienas aukštas ES pareigūnas.

Šiuo metu Europos šalims trūksta paruoštų oro gynybos išteklių ir jos teikia pirmenybę savo pajėgumų plėtrai ateinančiais metais, kad ateityje taptų savarankiškos. Tačiau analitikai pabrėžia, kad šios pastangos užtruks metus, o Ukrainai paramos reikia dabar.

Pats Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad dar per anksti vertinti, ar konfliktas Artimuosiuose Rytuose paveiks ginklų tiekimą Ukrainai.

Baltieji rūmai tvirtina, kad Donaldas Trumpas ir toliau yra įsipareigojęs rasti sprendimą Rusijos ir Ukrainos karui. Jo pasiuntiniai Steve'as Witkoffas ir žentas Jaredas Kushneris tęsia derybas su Ukraina ir Rusija.

Tačiau Trumpas perspėjo, kad gali prarasti kantrybę ir „atsitraukti“ nuo pastangų padėti siekti taikos. „Politico“ cituojamų analitikų teigimu, Vladimiras Putinas, regis, to ir tikisi ir neskuba siekti taikos susitarimo.

„Bus sunku išlaikyti dabartinį pagalbos lygį. Net prieš karą su Iranu amerikiečiai rodė mažiau susidomėjimo ir prarasdavo kantrybę Ukrainos atžvilgiu“, – komentavo vienas Europos diplomatas.

Pirmieji apčiuopiami eskaluojančios Irano krizės padariniai Ukrainai jau jaučiami – pavyzdžiui, kalbant apie šalies narystę Europos Sąjungoje. Šią savaitę Kipre ES šalys turėjo pateikti Ukrainai išsamią informaciją apie žingsnius, kurių ji turi imtis siekdama stojimo į ES. Tačiau po Irano dronų atakos prieš britų oro bazę saloje susitikimas buvo atidėtas.

Šis vėlavimas buvo dar vienas nusivylimas Kyjivui, nes ES iki 2025 m. pabaigos nepavyko susitarti dėl įšaldytų Rusijos lėšų panaudojimo Ukrainai finansuoti ir vėliau nepavyko užbaigti žadėtos, labai reikalingos 90 mlrd. eurų paskolos. Be skubaus naujo finansavimo Ukraina kitą mėnesį susidurs su biudžeto deficitu.

Nepaisant to, ES planuoja kuo greičiau pateikti Ukrainai likusius derybų dokumentus. „Svarbu neprarasti pagreičio. Nenorime, kad tam įtakos turėtų padėtis Artimuosiuose Rytuose“, – sakė vienas ES pareigūnas.