Putinas atsiuntė Orbanui „sunkiąją artileriją“. Statymai patys aukščiausi

GRU padalinys Rusijos ambasadoje įgyvendina Moldovos scenarijų Vengrijoje – pasekmės Ukrainai gali būti lemtingos.

Putinas atsiuntė Orbanui „sunkiąją artileriją“

Kremlius į Budapeštą nusiuntė politinių technologų komandą – operatyvininkus, kurie formuoja viešąją nuomonę per manipuliacijas žiniasklaida, dezinformaciją ir įtakos kampanijas.

Remiantis Centrinės Europos tyrimų centro „VSquare“ duomenimis, jų tikslas – kištis į 2026 m. balandžio 12 d. Vengrijos parlamento rinkimus. „VSquare“ rėmėsi keliais Europos nacionalinio saugumo šaltiniais.

Rusijos politinės įtakos operacijai vadovauja Sergejus Kirijenka, Putino administracijos vadovo pirmasis pavaduotojas ir buvęs branduolinės korporacijos „Rosatom“ vadovas. Tai tas pats asmuo, kuris prižiūrėjo Rusijos kišimosi kampaniją Moldovoje, kur panašiais metodais buvo bandoma nuversti proeuropietišką prezidentę.

Informaciją apie tai pateikė „VSquare“ – Centrinės Europos tiriamosios žurnalistikos centras, analizuojantis demokratijos silpninimą ir užsienio šalių kišimąsi. Operaciją kuruojantis Sergejus Kirijenka, būdamas Putino administracijos vadovo pirmuoju pavaduotoju ir buvusiu „Rosatom“ vadovu, sukūrė Rusijos rinkimų kišimosi infrastruktūrą tiek šalies viduje, tiek užsienyje.

Maskvos interesas dėl rinkimų rezultatų yra tiesiogiai susijęs su Kyjivu. Metų metus V. Orbanas blokavo ES karinės paramos paketus Ukrainai, vetavo ES sankcijas Rusijai ir pavertė Budapeštą patikimiausiu Kremliaus adresu Europos Sąjungoje bei NATO.

Nepriklausomų apklausų duomenimis, opozicijos lyderis Péteris Magyaras pirmauja 20 procentinių punktų. „Fidesz“ pralaimėjimas balandžio 12 d. reikštų strateginį praradimą, kurio Kremlius negali sau leisti.

Orbano pergalė balandžio 12 d. praktiškai reiškia dar ketverius metus Rusijos veto ES institucijose.

Rusijos kišimasis į rinkimus Vengrijoje kartoja Moldovos planą

Iki šiol agresyviausia S. Kirijenkos operacija užsienyje vyko Moldovoje. Ten jo vadovaujami asmenys valdė balsų pirkimo tinklus, trolių fabrikus ir vykdė įtakos kampanijas vietoje, siekdami pakenkti proeuropietiškai prezidentei Maiai Sandu. Rezultatai buvo nevienareikšmiai, tačiau pats veiksmų planas išliko nepakitęs.

„VSquare“ šaltiniai teigia, kad Vengrijoje veikia su GRU susijusi trijų asmenų komanda, įsikūrusi Rusijos ambasadoje Budapešte po diplomatine priedanga. Komanda atvyko prieš kelias savaites ir jau palaiko aktyvų ryšį su kampanijos darbuotojais, susijusiais su V. Orbano vyriausybe.

2025 m. pabaigoje Putinas įsteigė naują Strateginės partnerystės prezidentinę direkciją. S. Kirijenka jos vadovu paskyrė savo bendražygį iš „Rosatom“ Vadimą Titovą – politinį operatyvininką, neturintį tradicinės diplomatinės patirties. Ši direkcija suteikia operacijai institucinį pagrindą.

Aktualu dabar: susprogdinkite vamzdyną, apkaltinkite Ukrainą

GRU operacija vykdoma palankioje dirvoje. Kai sausio 27 d. Rusijos dronų smūgis kliudė „Družba“ dujotiekio Brodi paskirstymo stotį Ukrainoje, V. Orbanas apkaltino Kyjivą, užblokavo 90 mlrd. eurų ES paskolą ir dislokavo Vengrijos karius prie Ukrainos sienos.

Be pastarųjų įvykių, Vengrija jau seniai priima Rusijos karinius diplomatus, įtariamus ryšiais su GRU. Vokietijos-Vengrijos vyriausybinis propagandistas Georgas Spöttle palaikė dokumentais patvirtintus ryšius su Rusijos kariniu atašė.

V. Orbaną palaikančios žiniasklaidos priemonės vis intensyviau platina Kremliaus naratyvus apie Ukrainą – šį modelį Vengrijos opozicinis leidinys „Átlátszó“ dokumentuoja nuo pat pilno masto invazijos pradžios. Dėl šių ryšių NATO sąjungininkai jau pradėjo riboti dalijimąsi žvalgybos informacija su Budapeštu.

Jei V. Orbanas laimės, Ukrainos padėtis ES pablogės, Vengrijos veto išliks, sankcijų paketai liks įkaitais, o deryboms dėl narystės ES iškils grėsmė.

Ketvirtoji V. Orbano kadencija reiškia dar ketverius metus Rusijos veto Vakarų institucijose – pasiektą ne Maskvos raketomis, o per Budapešto balsadėžes.