„70 metų darbe – jau realybė“: pirmoji grupė, kuriai „milžinas“ oficialiai leido (arba privertė) pamiršti poilsį

Europoje vis garsiau kalbama apie ilgėjančią darbo karjerą. Naujausias pavyzdys ateina iš Lenkijos – vienos iš didžiausių Europos Sąjungos valstybių ir artimos Lietuvos kaimynės.

Ten priimtas sprendimas leidžia tam tikrai profesinei grupei dirbti iki 70 metų. Iki šiol riba buvo 65 metai.

Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo kaip siauras profesinis pakeitimas. Tačiau rinkos stebėtojai pabrėžia: tokie sprendimai dažnai tampa precedentu platesnėms reformoms. Europoje gyventojai sparčiai sensta, todėl valdžios vis dažniau ieško būdų, kaip išlaikyti žmones darbo rinkoje ilgiau.

Lietuvoje šis klausimas taip pat jautrus, todėl natūraliai kyla klausimas – ar tai tik vienos šalies sprendimas, ar signalas visam regionui?

Oficialus pensinis amžius kol kas nesikeičia

Svarbi detalė: bendras pensinis amžius Lenkijoje kol kas lieka toks pats:

• 60 metų moterims

• 65 metai vyrams

Teisės specialistai pabrėžia, kad naujas sprendimas neįpareigoja dirbti iki 70-ies. Jis tik suteikia galimybę tiems, kurie nori ir gali dirbti ilgiau.

Kasdienėje realybėje tai gali reikšti paprastą dalyką:

• vieni žmonės rinksis ankstesnę pensiją ir daugiau laiko šeimai,

• kiti sąmoningai dirbs ilgiau, nes taip gali padidinti būsimas pajamas.

Stažinės pensijos: išėjimas į pensiją pagal darbo metus

Kita idėja, kuri aktyviai aptariama, – vadinamosios stažinės pensijos.

Pagal šį modelį žmogus galėtų išeiti į pensiją ne pagal amžių, o pagal sukauptą darbo laiką:

•  

  moterys – po 35 metų darbo,

• vyrai – po 40 metų darbo.

Buitiškai tai gali atrodyti taip: jei žmogus pradėjo dirbti 18 ar 19 metų, teoriškai jis galėtų baigti karjerą gerokai anksčiau nei dabartinė sistema leidžia.

Tokio modelio šalininkai sako, kad tai būtų sąžininga tiems, kurie dirbo sunkų fizinį darbą visą gyvenimą.

Ilgesnė karjera – didesnė pensija

Analitikai dažnai primena vieną paprastą finansinę taisyklę: kuo ilgiau dirbi, tuo didesnė pensija.

Straipsnyje pateikiami įspūdingi pavyzdžiai:

• vyras, dirbęs 67 metus, sukaupė apie 2,4 mln. zlotų (apie 560 tūkst. eurų) pensijų kapitalą ir gauna apie 48,7 tūkst. zlotų per mėnesį (apie 11,3 tūkst. eurų);

•  

  moteris, dirbusi 61 metus, sukaupė apie 1,8 mln. zlotų (apie 420 tūkst. eurų) ir į pensiją išėjo 81 metų, bet vis dar dirba.

Tokios istorijos dažnai naudojamos kaip argumentas: ilgiau dirbant galima pasiekti neįprastai dideles pensijas.

Kodėl apie tai kalba visa Europa

Ekspertai pabrėžia, kad tokios diskusijos nėra atsitiktinės. Europa susiduria su demografine realybe:

• gyventojai gyvena ilgiau,

• gimstamumas mažėja,

• dirbančių žmonių dalis mažėja.

Tai reiškia, kad pensijų sistemoms darosi vis sunkiau išlaikyti dabartinę pusiausvyrą.

Todėl kiekvienas sprendimas vienoje šalyje – ypač Europos Sąjungos viduje – dažnai tampa testu, kurį atidžiai stebi kitos valstybės.

Ką tai gali reikšti Lietuvai

Kol kas Lietuvoje tokie sprendimai nėra svarstomi tiesiogiai. Tačiau regioniniai precedentai dažnai pradeda platesnes diskusijas.

Praktinis klausimas, kuris gali atsirasti ir Lietuvoje:

• ar žmonės turėtų dirbti ilgiau, kad gautų didesnę pensiją,

• ar sistema turėtų leisti anksčiau išeiti tiems, kurie dirbo labai ilgai.

Vienas dalykas aiškus – Europoje darbo ir pensijos santykis sparčiai keičiasi.

Ir tai gali reikšti, kad taisyklės, kurios dar vakar atrodė nekintamos, artimiausiais metais gali pasikeisti greičiau, nei tikimės.