Perspėjo Putiną: liko vos keli mėnesiai. Svarbiausias Rusijos karinis bankas skęsta

„Promsvyazbank“ (PSB), veikiantis kaip pagrindinis Rusijos karinio pramonės komplekso bankas, 2025 metus baigė nuostolingai. Kaip praneša „Reuters“, remdamasi banko ataskaita, per metus jis patyrė 19,2 mlrd. rublių nuostolį, nors prieš metus fiksavo 65,3 mlrd. rublių grynąjį pelną.

Banko, kuris pagal turto dydį patenka į Rusijos penketuką ir savo sąskaitose laiko daugiau nei 1 trilijoną rublių fizinių asmenų indėlių, problemas sukėlė nemokėjimas už paskolas. Per metus PSB atidėjimams galimiems kredito nuostoliams skyrė beveik 300 mlrd. rublių – tris kartus daugiau nei praėjusiais metais.

Nors praėjusiais metais PSB iš valstybės gavo 29,6 mlrd. rublių paramą, jis tapo pirmuoju tarp didžiausių šalies bankų, patyrusiu metinį nuostolį. Ketvirčio minusą spalio–gruodžio mėnesiais taip pat užfiksavo su „Rosneft“ susijęs Maskvos kredito bankas, kuriame pradelstų paskolų apimtys šoktelėjo net 600 %.

Latentinė bankų krizės pradžia

Remiantis Rusijos Federacijos centrinio banko duomenimis, visoje bankų sistemoje probleminių kreditų apimtis pasiekė 10,4 trilijono rublių: per sausio–rugsėjo mėnesius skolos, kurių įmonės ir individualūs verslininkai nesugebėjo grąžinti laiku, išaugo 1,9 trilijono rublių. Kremliui artimo analitinio centro CMACP ekspertai vasario mėnesį perspėjo, kad šalyje faktiškai prasidėjo „latentinė bankų krizė“.

„Bloomberg“ šaltinių teigimu, bankininkai, įskaitant ir valstybinių bankų atstovus, neviešai pavojaus varpais skambinti pradėjo dar praėjusią vasarą, kai stambių įmonių vėlavimai atsiskaityti ėmė augti. Nemokėjimų banga palietė ir gynybos gamyklas, kurios karinei gamybai galėjo būti gavusios daugiau nei 20 trilijonų rublių paskolų.

„Tai milžiniškas blogai reguliuojamos šešėlinės skolos telkinys, esantis pačiame bankų sistemos centre“, – pažymėjo Craigas Kennedy, buvęs „Bank of America“ viceprezidentas, o dabar Harvardo Rusijos ir Eurazijos studijų centro ekspertas.

C. Kennedy nuomone, iš esmės kalbama apie antrąjį, slaptą karinį biudžetą, kuris buvo išleistas karui papildomai prie tų 42 trilijonų rublių (apie 542 mlrd. JAV dolerių), kurie oficialiai buvo skirti iš iždo.

Perspėjimai Vladimirui Putinui

Finansų ir ekonomikos bloko valdininkai praėjusių metų pabaigoje perspėjo Vladimirą Putiną, kad bankų sistema patiria milžinišką spaudimą dėl aukštų palūkanų normų ir didelio kiekio paskolų, skirtų karui finansuoti, „The Washington Post“ teigė šaltinis, artimas vyriausybei. Pasak leidinio pašnekovo, V. Putinas buvo įspėtas, jog jau artimiausiais mėnesiais šalyje gali kilti ekonominė krizė.