86 proc. kazachų pasakė „TAIP“. Rusija įsiuto: „būtina juos išvalyti“

Kazachstane įvyko referendumas, kuriame didžioji dauguma piliečių pasisakė už naujos konstitucijos priėmimą. Pagrindinio įstatymo pakeitimai kelia kontroversijų ne tik šalyje, bet ir užsienyje, nes įvestos nuostatos tikrai nepatiks Rusijai.

Sekmadienį vykusiame referendume piliečiai turėjo atsakyti į vieną klausimą: „Ar pritariate naujai Kazachstano Respublikos Konstitucijai, kurios projektas žiniasklaidoje buvo paskelbtas 2026 m. vasario 12 d.?“. Portalas „Tengrinews“, remdamasis Eurazijos integracijos instituto balsavusiųjų apklausos (exit poll) rezultatais, praneša, kad 86,7 proc. referendumo dalyvių pritarė naujai konstitucijai (kitų tyrimų centrų duomenimis, šis procentas yra dar didesnis).

Balsavimas pripažintas galiojančiu dar referendumo metu, kai aktyvumas viršijo reikalaujamą 50 proc. ribą. Galiausiai, kaip po balsavimo vietų uždarymo pranešė Centrinė rinkimų komisija, prie balsadėžių atėjo 73,2 proc. balso teisę turinčių kazachų.

Didžiausias aktyvumas užfiksuotas Aktobės srityje, šalies vidurio vakaruose, kur balsuoti atėjo apie 87 proc. rinkėjų. Mažiausias aktyvumas užregistruotas Almatoje, buvusioje Kazachstano sostinėje, kurioje gyvena daugiau nei 2 mln. žmonių – ten savo balsą atidavė vos trečdalis turinčiųjų šią teisę. Galutiniai rezultatai turėtų būti paskelbti per septynias dienas, o naujoji konstitucija įsigalios liepos 1 d.

Kazachstano prezidentas Kasymas Žomartas Tokajevas, pakeitimų iniciatorius, neslėpė pasitenkinimo balsavimo eiga ir rezultatais.

„Šiandien tapome liudininkais įvykio, kuris mūsų šaliai yra išties istoriškas. Kazachstano piliečiai dalyvavo referendume ir parėmė konstitucinę reformą. Jie atidavė savo balsą už mūsų tėvynės ateitį“, – sakė jis, cituojamas portalo „Zakon.kz“.

Jis pažymėjo, kad piliečiai parodė „stulbinantį vienybės, solidarumo, patriotizmo ir bendros atsakomybės už tėvynės likimą pavyzdį“.

Kazachstano prezidentas taip pat paskelbė, kad nuo šiol kovo 15-oji bus minima kaip Konstitucijos diena.

Pokyčiai, pokyčiai, pokyčiai

Naujoji Kazachstano konstitucija buvo parengta vos per 22 dienas ir įveda esminius valstybės struktūros pokyčius – numatomas politinės sistemos pertvarkymas, įskaitant parlamento struktūros keitimą iš dviejų rūmų į vienų rūmų bei viceprezidento pareigybės (panaikintos dešimtajame dešimtmetyje) atkūrimą. Nors valdžia tikina, kad reformos padės efektyviau funkcionuoti valstybei, dalis analitikų įspėja, jog jos gali sustiprinti prezidento pozicijas.

Be to, pagrindinis įstatymas vietos teisę iškelia virš tarptautinės teisės, draudžia politinėms partijoms priimti užsienio lėšas, taip pat įtvirtina santuokos, kaip vyro ir moters sąjungos, koncepciją. Žiniasklaida pastebi, kad pakeitimai liečia net 84 proc. visų galiojančios konstitucijos straipsnių.

Rusų kalbos statuso pasikeitimas

Pokyčiai, kuriems pritarė kazachai, tikrai nepatiks Maskvai. Naujoji konstitucija numato rusų kalbos statuso pažeminimą. Pagal nuostatas rusų kalba funkcionuos „šalia“ kazachų kalbos, o ne – kaip iki šiol – „lygiomis teisėmis“ su ja.

Tokia korekcija reiškia rusų kalbos, kaip tarpetninio bendravimo kalbos, kuria ji buvo nuo pat pirmosios nepriklausomo Kazachstano konstitucijos priėmimo XX a. dešimtajame dešimtmetyje, svarbos mažėjimą. Tai taip pat gali rodyti, kad ateityje atsiras ir kitų ribojimų.

Šis pokytis atspindi Kazachstane vykstančius demografinius procesus. Sovietmečio pabaigoje rusai sudarė apie 40 proc. šalies gyventojų, o dabar daugiau nei 70 proc. populiacijos yra kazachai, rusų dalis nukrito žemiau 15 proc.

Nors šis pakeitimas neturės jokių tiesioginių pasekmių Kazachstane gyvenantiems rusams, Maskvoje jis sukėlė įniršį. Pasigirdo balsų, kad reikės „padaryti tvarką“ su buvusia sovietine respublika, kurią rusai vis dar laiko savo įtakos zona.