Žemynas griūva. Vienas iš veiksnių – tai spartina

Rytų Afrika sausėja jau maždaug 5 tūkst. metų, o tai gali paspartinti žemyno skilimą – teigiama žurnale „Scientific Reports“ aprašytame tyrime.

Kolumbijos universiteto mokslininkų paskelbti duomenys rodo, kad lūžiai Rytų Afrikos rifto zonoje plečiasi gerokai sparčiau nuo tada, kai didžiuosiuose ežeruose nukrito vandens lygis. Tyrėjų teigimu, šie atradimai pabrėžia tiesioginį ryšį tarp klimato ir tektoninių plokščių judėjimo.

Turkanos ežeras ir rifto plėtimosi tempas

Christoferio Scholzo vadovaujama komanda tyrė Kenijoje esantį Turkanos ežerą (dar žinomą kaip Rudolfo ežeras), kurio ilgis siekia 250 km, plotis – 30 km, o gylis vietomis sudaro 120 metrų. Tačiau praeityje šis ežeras buvo gerokai gilesnis – prieš maždaug 5 tūkst. metų jo gylis siekė apie 270 metrų. Mokslininkai analizavo ežero dugno nuosėdas, kad nustatytų buvusį vandens lygį bei nuosėdų prietaką. Tai leido jiems pastebėti senovinių žemės drebėjimų pėdsakus ir smulkius lūžius nuosėdose.

Tyrėjai išsiaiškino, kad pasibaigus Afrikos drėgnajam laikotarpiui, lūžiai pradėjo slinkti 0,17 mm per metus sparčiau. Taip pat nustatyta, kad pati Afrika plečiasi 6,35 mm per metus greičiu. Mokslininkų nuomone, šį reiškinį lemia du mechanizmai:

• Mažesnė vandens masė silpniau slegia plutą, todėl lūžiai gali judėti laisviau.
• Dekompresija: sumažėjęs vandens kiekis Turkanos ežere sukelia mantijos dekompresiją po netoliese esančiu ugnikalniu. Tai skatina intensyvesnį tirpimą, o vanduo, patekęs į vulkaninę kamerą, sužadina tektoninį aktyvumą.

Tolesni rifto tyrimai

„Šiuo laikotarpiu stebime suaktyvėjusį lūžių skilinėjimą, todėl tikėtina, kad šiame platesniame regione žemės drebėjimai dabar vyksta dažniau nei prieš 8000 metų“, – teigė Ch. Scholzas.

Šiuo metu komanda dirba rekonstruodama Malavio ežero vandens lygio pokyčius iki 1,4 mln. metų atgal. Tikslas – geriau suprasti, kaip klimato svyravimai moduliuoja žemynų atsiskirią Rytų Afrikos rifto sistemoje.