Didelis pavojus Žemei. „Gali prasidėti grandininė reakcija.“

Vos sutemus, pakėlę akis į dangų, žmonės dažniausiai grožisi užburiančiu vaizdu, tačiau retas žino, kad kosmose yra ir daugybė plika akimi nematomų šiukšlių.

Baigiamąjį darbą kosmoso šiukšlių tematika rengiantis Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) doktorantas bei Aeronautikos inžinerijos katedros lektorius Bronislovas Razgus pabrėžia, kad remiantis naujausiais tyrimais, artimiausiu metu šiukšlių kosmose tik daugės. Norint užkirsti tam kelią, priemonių imtis reikia jau dabar.

Kas yra kosmoso šiukšlės?

Lektorius atkreipia dėmesį, kad šiuo metu kosmose skraido šimtai milijonų didesnių nei milimetro dydžio objektų, kurie vadinami kosmoso šiukšlėmis. Su mažomis (mažesnėmis, nei 0,5–1 metro dydžio), bent jau artimiausiu metu, nebus galima nieko padaryti dėl techninių ir ekonominių priežasčių. Didžiosios šiukšlės, tokios, kaip neveikiantys palydovai, raketos ar jų dalys, orbitoje gali likti ir kelis dešimtmečius bei didinti susidūrimų grėsmę.

„Kosmose yra milijonai objektų, galinčių vienas į kitą atsitrenkti ir tokiu būdu sugeneruoti dar daugiau šiukšlių. Jeigu situacija nesikeis, gali prasidėti grandininė reakcija, vadinama „Keslerio sindromu“, kai šiukšlių kiekis pradės augti eksponentiškai. Tokiu atveju, kosmose paprasčiausiai neliks laisvo ploto saugiai skristi, o mokslininkai nebegalės leistis į misijas kosmose, nes tai bus pernelyg pavojinga“, – perspėja doktorantas.

Anot VILNIUS TECH eksperto, šiuolaikiniame pasaulyje gyvenantys žmonės – itin priklausomi nuo kosminių technologijų, pavyzdžiui, GPS, navigacinių, meteorologinių, radijo ryšio palydovų, naudojamų telefonuose ar lėktuvuose. Tad kosmoso šiukšlių augimas, kasdienį gyvenimą žemėje gali pakeisti kardinaliai.

Metodas, galintis sumažinti kosmoso šiukšlių kiekį

B. Razgus pasakoja, kad norint sumažinti kosmoso šiukšlių kiekį, reikėtų pašalinti neveikiančius palydovus. Vienintelis būdas tai padaryti – į kosmoso misiją siųsti dar vieną palydovą, kuris, priartėjęs prie neveikiančio, nustumtų jį į reikiamą aukštį, kur pastarasis sudegtų. Tokia misija dar nebuvo įgyvendinta, tačiau su ja susiję tyrimai jau atliekami dabar.

„Nors ir atrodo nesudėtinga, tokia misija keltų daug iššūkių Guidance, Navigation and Control sistemai, kurios pagrindinis tikslas – užtikrinti saugų priartėjimą ir susijungimą su kosmose esančiu objektu“, – pastebi lektorius.

VILNIUS TECH ekspertas nusprendė rasti sprendimą – šiuo metu jis rengia disertaciją navigacijos tema. Jos tikslas – pasiūlyti sprendimus, kuriems nereikėtų didelių skaičiavimo pajėgumų ir, žinoma, kaštų

„Pagrindinis mano tikslas – sukurti algoritmus, nedarančius prielaidų apie pradinę palydovo būseną. Priešingai, mano kuriami algoritmai, naudodami nuotraukas, gali nustatyti palydovo poziciją ir orientaciją. Ne mažiau svarbu ir tai, kad šis modelis yra labai paprastas, per daug neapkrausiantis kompiuterių. Kosmose, kuriame resursai itin svarbūs, jis bus lengvai pritaikomas“, – pristato VILNIUS TECH doktorantas.

Prie metodo, padėsiančio sumažinti šiukšlių kiekį kosmose, B. Razgus dirba jau dvejus metus ir yra atviras – ne kartą teko susidurti su iššūkiais. Anot jo, kuriant kažką naujo, tokia būsena yra įprasta. 

„Žinoma, būna ir smagių momentų. Pavyzdžiui, išvedinėti naujas, gražius sprendinius turinčias lygtis, kurių niekas dar nebuvo užrašęs. Ne mažiau įdomu ir tai, kad, atlikdamas mokslinius tyrimus, niekada nežinai, kokie bus galutiniai rezultatai. Aišku, tai šiek tiek rizikinga, nes kyla klausimų, ar pasirinktas kelias yra tinkamas ir efektyvus. Tačiau tvirtai tikiu, kad pavyks rasti tinkamus sprendimus ir taip prisidėsiu prie šiukšlių kosmose mažinimo“, – šypsosi VILNIUS TECH Aeronautikos inžinerijos katedros lektorius.