Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Pranešimai spaudai

Grėsminga situacija Vokietijoje. Tai stipriai palies Lietuvą

2024-08-22 (1) Rekomenduoja   (-5) Perskaitymai (440)
    Share

Šiemet Vokietijoje bankrotų skaičius pasiekė 19 341 – tai yra didžiausias rodiklis nuo 2016 m., rodo tarptautinės rizikų valdymo bendrovės „Coface“ tyrimas. Per š. m. pirmuosius 5 mėn. įmonių nemokumo atvejų skaičius jau pasiekė bendrą 2023 m. lygį ir, prognozuojama, kad iki metų pabaigos šis skaičius bus 118 proc. didesnis nei pernai. „Coface“ ekspertai atkreipia dėmesį, kad plėtojant ryšius su Vokietijos partneriais Lietuvos verslui būtina išlaikyti budrumą.

Naktinis Vilnius
©EvgeniT (Pixabay Content Licence) | pixabay.com

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Šiemet Vokietijoje bankrotų skaičius pasiekė 19 341 – tai yra didžiausias rodiklis nuo 2016 m., rodo tarptautinės rizikų valdymo bendrovės „Coface“ tyrimas. Per š. m. pirmuosius 5 mėn. įmonių nemokumo atvejų skaičius jau pasiekė bendrą 2023 m. lygį ir, prognozuojama, kad iki metų pabaigos šis skaičius bus 118 proc. didesnis nei pernai. „Coface“ ekspertai atkreipia dėmesį, kad plėtojant ryšius su Vokietijos partneriais Lietuvos verslui būtina išlaikyti budrumą. 

„Vokietija išlieka labai svarbi Lietuvos prekybos partnerė – pagal eksporto apimtis 2023 m. ji užėmė trečią vietą po Latvijos ir Lenkijos su 8 proc. viso eksporto dalimi. Vokietija yra viena pagrindinių Lietuvos eksporto produktų paskirties šalių, o pernai elektros ir elektroninė įranga buvo pagrindinės iš Lietuvos į Vokietiją eksportuojamos prekės, sudarančios 13 proc. viso eksporto. Panašią dalį sudarė baldai ir medienos gaminiai, – pasakoja Grzegorzas Sielewiczius, „Coface“ vyriausiasis ekonomistas Vidurio ir Rytų Europai. –  Būtina atkreipti dėmesį, kad Lietuvos įmonių priklausomybė nuo padėties Vokietijos ekonomikoje neapsiriboja tiesioginiu eksportu, nes eksportuotojų tiekimo grandinėse dalyvauja kur kas daugiau kitų įmonių.“ 

Vis dėlto, vertinant pastaruosius 24 metus, bendras nemokumo atvejų lygis Vokietijoje nėra išskirtinai aukštas, akcentuoja „Coface. 2000–2015 m. kiekvieną mėnesį buvo užregistruojama vidutiniškai 2 616 nemokumo atvejų, o rekordinis bankrotų skaičius buvo pasiektas 2004 m. kovą, kai nemokios tapo 3 755 įmonės.

Transporto ir sandėliavimo įmonių bankrotų – dvigubai daugiau nei kituose sektoriuose 

Tyrime pastebima, kad daugiausia iššūkių patiria transporto ir sandėliavimo įmonės, kuriose 2024 m. gegužės mėn. 10 000 įmonių teko 12,2 nemokumo atvejų. Tai yra dvigubai daugiau nei bendras – 5,6 – įmonių nemokumo atvejų skaičius, užfiksuotas visuose Vokietijos ekonomikos sektoriuose. Pagal bankroto atvejų skaičių po transporto ir sandėliavimo sektoriaus seka „kitas verslo  paslaugas" teikiančios įmonės (įskaitant laikinojo įdarbinimo agentūras), kuriose fiksuojami 9 nemokumo atvejai 10 000 įmonių, statybų sektoriuje – 8,5 atv., viešbučiuose ir restoranuose – 7,4.

 

Didžiausias  nemokumo atvejų augimo tempas užfiksuotas automobilių pramonėje: 2024 m. nuo sausio iki gegužės mėn., palyginti su tokiu pačiu laikotarpiu pernai, bankrotų skaičius padidėjo 120 proc. Toliau rikiavosi medienos (105 proc.), metalo (72 proc.), popieriaus ir pakavimo sektoriai (61 proc.). Priešingai, žemės ūkis ir maisto pramonė patenka tarp nedaugelio išimčių, kur nemokumo rodikliai iki gegužės mėn. traukėsi ir sumažėjo 16 proc.

„Coface“ tyrimas parodė, kad pagal bankroto bylose iškeltų reikalavimų sumas 2024 m. žada tapti vieni iš brangiausių metų per pastaruosius du dešimtmečius. Tokią stiprią dinamiką lemia ne tik apskritai didėjantis nemokumo atvejų skaičius, bet ir augantis didelių nemokumo bylų skaičius: per sausį–gegužę iš viso buvo užfiksuoti 134 nemokumo atvejai, kurių reikalavimai viršijo 25 mln. eurų, o 2023 m. sausio-gegužės mėn. tokių atvejų buvo tik 50.

Paaiškino, kodėl NT versle mokėjimo reikalavimų skaičius išaugo daugiau kaip 10 kartų 

 

Šiemet per pirmuosius penkis mėnesius reikalavimų skaičius labiausiai išaugo nekilnojamojo turto sektoriuje (1099 proc.), taip pat – prekyboje (įskaitant mažmeninę prekybą, 216 proc.), finansų ir draudimo sektoriuose (142 proc.). „Coface“ ekspertų vertinimu, išskirtinis padidėjimas nekilnojamojo turto srityje susijęs su NT grupės SIGNA bankrotu – ji plėtojo itin didelius projektus,

daugiausia Austrijoje ir Vokietijoje. Priešingai, mokestinių reikalavimų sumažėjo žemės ūkio ir maisto produktų sektoriuje (-45 proc. per metus), apdirbamosios pramonės (-32 proc.), informacijos ir telekomunikacijų technologijų (-19 proc.) ir svetingumo (-11  proc.) srityse.

„Coface“ ekspertai pastebi, kad žvelgiant iš ekonominės perspektyvos, yra ženklų, kad artimiausiu metu nemokumo atvejų vis daugės. Vokietijos ekonomika 2022 m. I ketv. grįžo į prieš pandemiją buvusį lygį, o iki tol ji praktiškai dvejus metus iš eilės stagnavo.

G. Sielewiczius atkreipia dėmesį, kad situacijos pagerėjimo Vokietijoje laukiama paskutinį šių metų ketvirtį, tačiau Lietuvos įmonės teigiamų pokyčių gali tikėtis kiek vėliau.

 

Užsakymų augimo iš Vokietijos Lietuvos verslui dar teks palaukti

„Jau pastebėjome teigiamų signalų, ateinančių iš atsigaunančio namų ūkių vartojimo ir paslaugų sektoriaus bei reikšmingo realiojo darbo užmokesčio augimo. Tačiau tai – tik iš dalies teigiama informacija Lietuvos įmonėms, nes jos daug labiau priklauso nuo Vokietijos pramonės, kuri vis dar patiria sunkumų, – aiškina „Coface“ ekspertas. – Nors anksčiau verslo nuotaikų rodikliai rodė, kad Vokietijos pramonė turėtų atsigauti antrąjį šių metų pusmetį, šiuo metu ji išgyvena recesiją. Tai apima ir automobilių sektorių, kuris išlieka labiausiai eksportuojamų produktų iš Lietuvos į Vokietiją trejetuke. Šis sektorius susiduria su struktūriniais iššūkiais, sumažėjusia elektromobilių paklausa, brangesne gamyba, taip pat – dideliu Kinijos prekės ženklų antplūdžiu į Europą ne tik importuojant, bet ir steigiant gamyklas Europos šalyse.“

 

Ekonomisto teigimu, mažesnė paklausa iš Vokietijos turėtų pasiekti dugną dabartiniais mėnesiais, o vėliau turėtų pradėti augti.  Vokietijos įmonės taip pat gali fiksuoti augimą, tačiau neaiški situacija ekonomikoje ir kiti iššūkiai verčia daryti išvadą, kad ryškesnis paklausos šuolis artimiausiu metu nėra tikėtinas.

Vokietijos ekonomikai „Coface“ priskiria А3 (patenkinamą) rizikos įvertį.  Patikslintomis prognozėmis, šiemet Vokietijos BVP gali augti 0,3 proc., kitąmet – 1,2 proc.

Lietuvos ekonomikai „Coface“ prognozuoja kiek spartesnį augimą.

„Mūsų atnaujintoje prognozėje darome prielaidą, kad 2024 m.  Lietuvos BVP augs 2,0 proc., o 2025 m. – 2,5 proc. Augimo varomąja jėga turėtų tapti vidaus paklausa, nes šiais metais prie augimo prisidės aktyvesnis namų ūkių vartojimas, o investicijos į ilgalaikį turtą 2025 m. turėtų didėti labiau nei šiemet“,  –  teigia „Coface“ vyriausiasis ekonomistas

Verta skaityti! Verta skaityti!
(2)
Neverta skaityti!
(7)
Reitingas
(-5)
Tai yra pranešimas spaudai - pateiktos informacijos redakcija neredaguoja, o už pranešimo turinį atsako jį paskelbę autoriai.
Komentarai (1)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
149(10)
134(0)
127(0)
104(0)
70(1)
63(0)
59(0)
56(0)
52(0)
44(0)
Savaitės
365(0)
271(2)
245(0)
234(5)
228(5)
Mėnesio
444(6)
425(0)
407(1)
384(0)
379(0)