Slaptų Duomenų Nuskaitymas Git Sistemoje: „pre-commit“, CI ir „runtime“ aplinkų palyginimas

Į kodą įrašyti slaptažodžiai, patalpinti Git saugyklose, yra viena dažniausių ir pavojingiausių saugumo spragų. Atskleistas API raktas ar duomenų bazės slaptažodis įsilaužėliui tampa tiesioginis, autentifikuotas įėjimo taškas. Klausimas yra ne tai, ar jums reikėtų nuskaityti užsilikusius slaptus duomenis, o kada ir kur tą reikia daryti.

Šiuolaikinė programavimo darbo eiga siūlo tris pagrindinius „mūšio laukus“ šioje kovoje: programuotojo kompiuteryje (pre-commit), integravimo etape (CI pipeline) ir veikiančioje aplinkoje (runtime). Kiekvienas variantas turi savitų privalumų ir kompromisų. Pasikliauti tik vienu – kelias į nesėkmę; daugiasluoksnė gynyba yra vienintelis būdas laimėti.

Norint efektyviai apsaugoti kodų bazę kiekviename etape, komandos naudoja specializuotus slaptų duomenų aptikimo sprendimus, kurie integruojasi su Git ir CI/CD darbo procesais.

Pirmoji gynybos linija: pre-commit nuskaitymas

Anksčiausias įmanomas momentas slaptai informacijai aptikti – prieš jai paliekant programuotojo nešiojamąjį kompiuterį. Tai yra „shift left" filosofija savo gryniausia forma. Pre-commit kabliukai (hooks) yra tokie scenarijai, kurie yra automatiškai vykdomi programuotojo kompiuteryje kiekvieną kartą, kai jis bando atlikti commit'ą.

Supergalia: momentinis grįžtamasis ryšys

Pre-commit skeneris sustabdo problemą pačioje pradžioje. Jei programuotojas bando commit'inti failą, kuriame yra kažkas panašaus į API raktą, commit'as akimirksniu blokuojamas su aiškia žinute: „Atrodo, kad config.js faile, 42 eilutėje, turi slaptą informaciją. Prašome ją pašalinti."

Tai yra neįtikėtinai galinga priemonė, nes problema išsprendžiama, kol kontekstas dar šviežias, o ištaisymo kaina praktiškai lygi nuliui. Programuotojas dar nepersijungė prie kitų užduočių, kodas nebuvo pasidalintas, ir saugumo komandai nereikia įsitraukti. Tai padaro saugumą sklandžia kodavimo proceso dalimi, o ne baudžiamaisiais vartais.

Silpnybė: tai neprivaloma

Didžiausias pre-commit kabliukų trūkumas – jie veikia būdami visiškai kliento pusėje. Programuotojas gali juos apeiti paprastu --no-verify parametru. Naujas komandos narys gali pamiršti juos įdiegti. Jų negalima taikyti priverstinai centralizuotai, todėl jie tampa „gerąja praktika", o ne patikima kontrole. Jūs pasikliaujate kiekvieno programuotojo gera valia ir kruopštumu.

Nepaisant to, jie yra svarbus pirmasis sluoksnis. Tokie įrankiai kaip „Git-secrets“ ir „Talisman“ yra populiarūs pasirinkimai šioms vietinėms patikroms nustatyti. Daugiau informacijos apie Git kabliukus rasite oficialioje Git dokumentacijoje.

Centrinis kontrolės taškas: CI/CD konvejerio nuskaitymas

Jei pre-commit yra tam tikra prasme vietinė „saugios kaimynystės“ sargyba, tai CI konvejerio nuskaitymas yra tarytum privalomas saugumo patikrinimas oro uoste. Čia galite tvirtai užtikrinti savo saugumo politikos laikymąsi. Kai programuotojas išsiunčia kodą į bendrą saugyklą, nuolatinės integracijos (CI) serveris (pvz., „GitHub Actions“, „GitLab CI“ ar „Jenkins“) pradeda automatizuotą kūrimo ir testavimo procesą. Tai yra ideali vieta integruoti slaptų duomenų aptikimą.

Supergalia: centralizuotas vykdymo užtikrinimas

Skirtingai nei pre-commit kabliukai, CI nuskaitymas nėra neprivalomas. Galite sukonfigūruoti konvejerį taip, kad build'as nepavyktų, jei aptinkami bet kokie slapti duomenys. Tai sukuria griežtus vartus, neleidžiančius atskleistiems prisijungimo duomenims kada nors būti sujungtiems į pagrindinę šaką ar įdiegtiems į produkciją.

Tai tarnauja kaip kritinis atsarginis taškas. Jei programuotojas apeina savo vietinius kabliukus, klaidą užfiksuos CI konvejeris. Tai užtikrina nuoseklų saugumo standartą visai komandai, nepriklausomai nuo individualių kompiuterių konfigūracijos.

Silpnybė: viešas įrašas

Pagrindinis CI nuskaitymo trūkumas yra tas, kad iki konvejerio paleidimo slapti duomenys jau būna išsiųsti į „Git“ serverį. Net jei jie yra funkcijos šakoje, kuri vėliau ištrinama, jie vis tiek egzistuoja saugyklos istorijoje ir pull request žurnaluose. Jei jūsų saugykla yra vieša „GitHub“ platformoje, automatizuoti botai gali rasti tuos slaptus duomenis per kelias sekundes – gerokai prieš pasibaigiant jūsų CI build'ui. Privačioms saugykloms rizika mažesnė, bet ji vis tiek egzistuoja visiems, turintiems prieigą.

Slapti duomenys dabar yra „įrašyti", ir jų pašalinimas reikalauja „Git“ istorijos perrašymo, o tai yra trikdantis ir klaidų kupinas procesas.

Paskutinė išeitis: vykdymo aplinkos ir istorinis nuskaitymas

O kaip su slaptais duomenimis, kurie jau yra? Jūsų kodų bazė tikriausiai turi metų istoriją. Slapti duomenys, commit'inti prieš trejus metus buvusio darbuotojo, yra tokie pat pavojingi kaip ir šiandien commit'inti.

Supergalia: visapusiška aprėptis

Šio tipo nuskaitymas žiūri ne tik į naują kodą; jis nuskaito visą jūsų „Git“ istoriją ir veikiančias debesų kompiuterijos aplinkas. Tam skirti įrankiai jungiasi tiesiogiai prie platformų, tokių kaip „GitHub“ ar AWS, ir nuolat stebi du dalykus:

1. Istoriniai slapti duomenys: jie iškasa kiekvieną praeities commit'ą kiekvienoje šakoje, ieškodami prisijungimo duomenų, kurie galimai buvo nutekinti seniaau.
2. Vykdymo aplinkos ekspozicija: jie tikrina slaptus duomenis, atskleidžiamus veikiančiose aplinkose, pavyzdžiui, aplinkos kintamuosiuose veikiančiame konteineryje ar debesų konfigūracijos failuose.

Tai yra jūsų apsauginis tinklas viskam, ką pirmieji du sluoksniai galėjo praleisti. Tai būtina saugumo auditui ir matomumui į jūsų „saugumo skolą" užtikrinti.

Silpnybė: tai reaktyvu

Iki to laiko, kai vykdymo aplinkos skeneris randa slaptus duomenis, žala jau gali būti padaryta. Tai yra tarsi detektyvas, atvykstantis po apiplėšimo, o ne sargybinis, užkertantis kelią nusikaltimui. Šio sluoksnio tikslas yra žalos kontrolė: rasti atskleistus slaptus duomenis, nedelsiant juos atšaukti ir tada išsiaiškinti, kaip jie ten pateko. Nors tai yra būtina, pasikliauti vien šiuo sluoksniu yra didelės rizikos strategija. Patikimos platformos, tokios kaip „GitHub“, siūlo savo slaptų duomenų nuskaitymo galimybes viešoms saugykloms, pabrėždamos šio galutinio patikrinimo svarbą.

Daugiasluoksnis požiūris – vienintelis teisingas požiūris

Šie trys slaptų duomenų nuskaitymo etapai nėra konkuruojantys variantai; jie yra papildantys vienas kitą visapusiškos gynybos strategijos sluoksniai.

• Pre-commit yra skirtas programuotojų produktyvumui ir momentiniam grįžtamajam ryšiui. Jis pagauna 80 % klaidų be jokios trinties.
• CI nuskaitymas yra skirtas politikos vykdymui užtikrinti. Tai yra jūsų nenuginčijami saugos vartai, apsaugantys pagrindinę kodų bazę.
• Istorinis/vykdymo aplinkos (Runtime) nuskaitymas yra skirtas visapusiškam matomumui ir reagavimui į incidentus. Jis „išvalo“ praeitį ir stebi dabartį.

Patikimas slaptų duomenų aptikimo įrankis gali padėti efektyviai įgyvendinti šį daugiasluoksnį požiūrį visuose darbo eigos etapuose.

Įdiegę visus tris, sukuriate sistemą, kuri subalansuoja programuotojų greitį su patikimu saugumu. Taip suteikiate programuotojams galimybę anksti ištaisyti jų klaidas, užtikrinate nuoseklų standartą visam kodui ir išlaikote apsauginį tinklą, kuriuo galėtumėte pagauti viską, kas praslysta. Kovoje su atskleistais slaptais duomenimis, viena gynybos linija nėra jokia gynyba.