Atskleidė kada ir ko galime tikėtis iš naujos kartos „Wi-Fi“ ryšio

Pagrindiniu standartu šie skaičiukai su „ac“ galūne turėtų išlikti dar mažų mažiausiai porą–trejetą metų, tačiau jau dabar pradeda aiškėti naujos kartos „Wi-Fi“ standarto kontūrai. Bendrovė „Qualcomm“ pristatė du naujus lustus, suderinamus su būsimuoju 802.11ax standartu. Lustas IPQ8074 yra 14 nm technologinio proceso pagrindu sukurtas keturių branduolių SoC (System on Chip) tipo lustas, skirtas belaidžio ryšio maršrutizatoriams ir interneto prieigos taškams. Žadama, kad jis užtikrins iki 4,8 Gbps duomenų perdavimo spartą penkiomis juostomis 5 GHz diapazone ir dviem juostomis 2,4 GHz diapazone. Žinoma, teorinė maksimali sparta ir reali sparta, kurią matysite galiniame įrenginyje, veikiausiai „šiek tiek“ skirsis.

Drauge vartotojo pusei buvo pristatytas QCA6290 lustas, skirtas išmaniesiems telefonams, planšetiniams ir nešiojamiesiems kompiuteriams – jis užtikrins maksimalią 1,775 Gbps duomenų perdavimo spartą naudojant dvi 2,4 GHz diapazono dažnių juostas. Ir nors „Qualcomm“ nėra pirmieji, pristatę 802.11ax standarto produktus (spalį maršrutizatoriui skirtą to paties standarto lustą pristatė bendrovė „Quantenna“), neabejotinai tai yra didžiausia šios srities produkcijos tiekėja, o QCA6290 yra pirmasis pasaulyje pristatytas šį standartą palaikantis lustas, skirtas „galiniams įrenginiams“.

Reikia pripažinti, kad, nepaisant jau pristatomų produktų, dar netgi nepublikuota galutinė 802.11ax specifikacijų versija (ir iki 2019 metų jos pasirodymo net nesitikima), tačiau tai jau ne pirmas kartas, kai įrangos gamintojai bando įšokti į vežimą šiam dar net neatvažiavus ir pristato technologijas, „suderinamas su specifikacijų juodraščiu“. Tad ką gi naujo vartotojams turėtų pasiūlyti 802.11ax? Keičiantis visoms ankstesnėms „Wi-Fi“ kartoms svarbiausias inovacijos rodiklis buvo teorinė duomenų perdavimo spartos riba. Pavyzdžiui, 802.11g standartui ji buvo 54 Mbps, o 802.11ac – jau 1,3 Gbps. Sprendžiant pagal skaičius, kuriuos mini „Qualcomm“, galima tikėtis dar vieno duomenų perdavimo spartos šuolio.

Tačiau šį kartą kur kas svarbiau yra tai, kad siekiama padidinti bendrą tinklo talpą, arba vartotojų, kuriuos galima aptarnauti vienu metu, kiekį. Dėl to naujasis standartas bus itin patraukus technologiškai pažangiems namams, kuriuose yra daug vartotojų, dėl ryšio savo mobiliesiems įrenginiams konkuruojantys su prie interneto prijungtomis vaizdo kameromis, oro kondicionieriais, skalbyklėmis, durų skambučiais net elektros lemputėmis. Tačiau dar svarbiau yra tai, kad jis nudžiugins žmones, kuriems tenka keliauti traukiniais arba lėktuvais, apsistoti viešbučiuose ir dalyvauti masiniuose renginiuose, kur teikiama belaidžio interneto prieigos galimybė, tokias naujojo standarto galimybes – tai standartizuota MU-MIMO (angl. Multiple User Multiple Input Multiple Output) technologija.

Dauguma šiuolaikinių 802.11ac „Wi-Fi“ maršrutizatorių geba aptarnauti tik po vieną įrenginį – daugelio įrenginių veikimas viename tinkle užtikrinamas greitai šokinėjant tarp įrenginių ir dalijant jiems internetą „po truputį“. Tai yra vadinamoji SU-MIMO technologija (raidė S santrumpoje reiškia Single) – maršrutizatoriai jau dabar naudoja kelis skirtingus dažnius norint užtikrinti iki 1,3 Gbps siekiančią duomenų perdavimo spartą, tačiau tą įmanoma daryti tik vienam vartotojui vienu metu. MU-MIMO technologija leistų visus įrenginius aptarnauti vienu metu.

Ir nors norint pilnavertiškai naudotis šio standarto belaidžiu ryšiu reikėtų ir galinio įrenginio, kuris palaiko MU-MIMO technologiją, naudą gana greitai pajus ir tokių įrenginių neturintieji, nes jau pirmieji atsiradę MU-MIMO įrenginiai atlaisvins dažnius, kuriais galės efektyviau veikti ir SU-MIMO įrenginiai. MU-MIMO technologija numatyta ir 802.11ac specifikacijose, tačiau ji nėra nurodyta kaip privaloma, tad sunku tikėtis, kad kiekvienas maršutizatorius ją palaikys. Be to, ši technologija kol kas yra naudojama tik duomenų atsisiuntimui į galinį įrenginį, bet ne išsiuntimui. 802.11ax standartas numato, kad MU-MIMO bus privaloma technologija ir duomenų atsisiuntimui, ir išsiuntimui.

Kitas itin svarbus, inovatyvus 802.11ax elementas – OFDMA (Orthogonal Frequency-Division Multiple Access) technologijos palaikymas. Šiandien ši technologija taikoma padidinti LTE mobiliojo interneto tinklų talpą. Kai jungiamasi prie 802.11ac maršrutizatoriaus 20MHz, 40MHz, 80MHz arba 160MHz pločio dažnių kanalu, maršrutizatorius su galiniu įrenginiu informacija mainosi išnaudodamas visą kanalo plotį, nepriklausomai nuo siunčiamos informacijos kiekio. SFDMA suteikia galimybę kanalus suskaidyti į mažesnius kanalėlius, tokiu būdu padidinant duomenų, kuriuos vienu metu galima siųsti į skirtingus įrenginius, kiekį. Taip pat turėtų atsirasti ir keletas patobulinimų, leisiančių padidinti 802.11ax veikimo atstumus ir atsako laiką.

Jeigu 802.11ac standartas iš esmės labiausiai reglamentuoja perdavimą 5 GHz diapazone (2.4 GHz diapazone ryšiai iki šiol palaikomi pagal senesnio 802.11n standarto charakteristikas), 802.11ax galios ir 5, ir 2,4 GHz diapazonuose. Mažesnio dažnio diapazonas tipinėje situacijoje apkraunamas kur kas labiau, tačiau jis taip pat pasižymi geresniu gebėjimu sklisti kiaurai sienas ir apima didesnį plotą nei ryšiai 5 GHz diapazone. Kita technologija – TWT (Target Wake Time) – suteikia galimybę maršrutizatoriui ir galiniam įrenginiui „sutarti“ dėl ryšio palaikymo laiko ir trukmės.

Tokiu būdu galima laike išdėstyti įrenginius, kuriems reikalingas periodinis, bet ne nuolatinis interneto ryšys, būtinas, pavyzdžiui, patikrinti, ar neišleistas programinės įrangos atnaujinimas ir jį atsisiųsti. Tokiu principu veikia daugelis išmaniųjų „daiktų interneto“ atstovų. Tiesa, nors „Qualcomm“ produktus pristatė, jų pagrindu gaminamų maršrutizatorių ir telefonų dar nesitikėkite – jie pasirodys dar nelabai greitai. Pirmųjų maršrutizatorių su IPQ8074 galima tikėtis maždaug 2017 metų gale, o QCA6290 pasirodys tik 2018 metais. Kol kas neatskleidžiama, kada 802.11ax technologijos taps integruota „Snapdragon“ išmaniųjų telefonų procesorių dalimi.