KTU studentas: muzika be mechanikos neskambėtų

Būti muzikantu svajojo nuo vaikystės

KTU mechanikos inžineriją studijuojantis vaikinas prisimena, kad pirmoji jo pažintis su muzika prasidėjo priešmokyklinėje grupėje, kuomet tebuvo 6 metų amžiaus. Tuo metu vykę bendri muzikiniai užsiėmimai Garliavos meno mokykloje paskatino pradėti groti pianinu.

„Turbūt todėl, kad šį instrumentą galima rasto visose salėse ir jis yra geriausiai atpažįstamas. Tačiau kuomet atėjo laikas rinktis specializaciją, pasitarus su tėčiu, ir dėl tam tikrų gyvenimo aplinkybių, nusprendžiau rinktis akordeoną. Iš dalies ir dėl to, kad tai buvo mano tėčio svajonė. Taip atėjo akordeonas į mano gyvenimą“, – prisimena jis.

Tapti muzikantu Algirdas svajojo jau nuo pirmos klasės. Pirmus dvejus metus studentas mokėsi pas akordeono mokytoją Birutę Bridžiuvienę, vėliau susiklostė gyvenimas ir teko pereiti pas kitą mokytoją, Violetą Traškevičienę, kurios klasėje ir baigė meno mokyklą.

KTU studentas neneigia, kad būta dvejonių, ar tikrai jam skirtas muzikanto kelias, bet vaikystės svajonė nugalėjo. 12-oje klasėje, prieš pat baigiantis mokslo metams, Kauno rajono verslininkai, ūkininkai, savivaldybė bei privatus paramos fondas surinko paramą naujam akordeonui, kurio tuo metu Algirdui reikėjo, tad ir bakalauro studijas jis pasirinko susijusias su muzika, o vėliau jas tęsė ir magistrantūroje kitame šalies universitete.  

Inžinerijos studijos – iššūkis sau

Nors jau buvo įstojęs į atlikimo meno magistro studijas, tačiau KTU studentą domino ne vien muzika, tad jis nusprendė išbandyti jėgas inžinerijos studijose.

„Pergalvojęs ateities darbo galimybes ir kuri specialybė pagal atsiliepimus laikoma sunkiausia, pakartotinių stojimų metu, pasirinkau mechanikos inžinerijos studijas KTU ir štai – aš čia, kryptyje, kurioje galiu realizuoti savo kitą pusę – tiksliuosius mokslus“, – sako A. Vaičaitis.

Šiuo metu jis yra Mechanikos inžinerijos II kurso studentas, o jo teigimu studijos gana įdomios, apima nemažai skirtingų dalykų.

„Ir, žinoma, studijos KTU skiriasi nuo muzikos studijų. Be to, studijas apsunkino tai, kad po mokyklos baigimo praėjo keli metai ir didžioji dalis mokyklos žinių tiesiog pasimiršo. O studijuoti nėra labai sunku kaip visi galvoja, reik tik mokėti mokytis ir viskas bus gerai“, – paprastai paaiškina Algirdas. Kaip privalumus, studentas išskiria paprastą registracija į užsiėmimus ir tai, kad visi studijuojami dalykai sukoncentruojami būtent į studijų programą. 

Paklaustas kas jam yra muzika, studentas nedvejoja ir sako, kad tai yra jo kalba, kuria gali pasakoti istorijas, perteikti nuotaiką ar tiesiog išreikšti save.

„Man patinka dalintis muzika ir joje užslėptomis idėjomis, o dar smagiau kai esu išgirstas. Tiesiog gyvenime yra dalykų be ko negalime gyventi, o man tai muzika“, – sako KTU studentas, mokantis groti pianinu, klarnetu, gitara ir skrabalais.

Muzikos ir mechanikos simbiozė

„O iš ko gimė muzika ir mechanika?“ – retoriškai klausia Algirdas ir tęsia mintį: „Viskas yra gamta. Judesys, garsas. Mes galim tyrinėti kažkuriuos mechaninius dalykus garse ir sakyti, kad tai sieja abu dalykus. Galime analizuoti instrumentus, kuriuose yra tiek įvairiausių mechanizmų, kurie irgi yra mechanika. Ypač kalbant apie akordeoną, ten mechanikos yra tiek daug sudėta, kad būtų sunku rasti kas nėra mechanika. Klavišai, registrai, bosai.“

Negana to, instrumentai vis dar yra tobulinami, todėl dar yra daug kur tobulėti ir tam reikalingos ir mechanikos žinios, tad akivaizdu kiek muzika su mechanika yra susijusi, ir muzika be mechanikos prarastų didelį indėlį vienoje svarbiausių žmonijoje meno sričių.

Vaikino teigimu, jeigu paklaustume psichologų ar mokslininkų, tyrinėjančių žmogaus smegenis, gautume atsakymus, kad galvos dalys atsakingos už muziką ir skaičius yra viena šalia kitos, ir užsiimant viena iš šių veiklų yra stimuliuojama kita.

„Mechanikoje daug skaičiavimų todėl tai savotiškai stimuliuoja muzikai reikalingą smegenų dalį. Todėl ir iš šios pusės galima apimti abu dalykus kaip neatsiejamus ir panašius. Ir tai galbūt paaiškina, kodėl man puikiai sekasi studijuoti ir muziką, ir inžinerijos mokslus“, – sako KTU studentas.

Dar vienas hobis

Nors atrodo A. Vaičaičio gyvenimas šiuo metu yra kupinas mechaninių muzikos virpesių, tačiau jis randa laiko ir dar vienam pomėgiui, kurio mokosi daugiausiai savarankiškai ir be studijų.

„Būdamas 14 ar 15 m. namuose turėjau perimti kai kuriuos ūkio darbus, vienas jų buvo vaismedžių genėjimas. Po kiek laiko teko dirbti vasaros metu apželdinimo srityje ir įmonės vadovas paklausė, kodėl nedirbu šių darbų su individualia. Taip pradėjau dirbti šioje srityje ne tik savo tėvų sklype, bet ir pas kitus. Dabar tai lyg atgaiva, lyg laisvalaikis. Šioks toks pabuvimas su savimi, sprendžiant galvosūkius kaip padaryti, kad medžiui būtų geriau. Tai turbūt ir yra įdomiausia – spręsti galvosūkius, sekti medžio augimą, eksperimentuoti su jais“, – sako KTU studentas.

Laisvalaikiu A. Vaičaitis daugiausiai skiria laiko vaismedžių genėjimams. Taip pat turi mamos išskirtą daržo plotą, kuriame augina įvairiausius medžius, krūmus bei žolinius augalus, stebi juos, bando kai kuriuos dauginti. Taip pat bando eksperimentuoti su medžių skiepijimo būdais ir bando nuo vaismedžių pereiti prie dekoratyvinių augalų.

Paklaustas, ar tai susiję su bonsai medžių formavimo menu, studentas atsako, kad dekoratyviai suformuotas kol kas tik pas tėvus kieme vienas kitas medelis ir vienas namuose.