| Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Švietimas |
Bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas rezultatai – tik pusė tiesos
|
(
(
Švietimo ir mokslo viceministrės Nerijos Putinaitės teigimu, per pirmąjį priėmimo etapą išdalyti visi universitetams skirti krepšeliai, kolegijose jų liko tik vienoje – menų kryptyje. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Apibendrindama turimus bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas rezultatus, N.Putinaitė neslepia džiugesio dėl augančio kolegijų populiarumo.
„Krepšelių neliko, kadangi jų poreikis buvo didesnis, nei buvo lėšų, išskyrus kolegijose į menų vienos iš krypčių grupės - šokio - specialybę“, - BNS tarnybai sakė viceministrė. Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius antradienį sakė, kad jį „džiugina ryškėjanti kolegijų lyderystė, kuriose konkursinio balo kartelė pakelta į aukštesnį lygį negu kai kurių universitetinių studijų“. Šiemet gerokai išaugusį priėmimą į kai kurias privačias aukštąsias mokyklas viceministrė aiškino pakeistomis taisyklėmis, kiek krepšelių jos gali gauti. „Mokslo ir studijų įstatyme buvo numatytas apribojimas 2009 ir 2010 metams stojant į privačius universitetus ir kolegijas - jie negalėjo gauti daugiau 30 proc. krepšelių nuo deklaruoto savo studentų skaičiaus“, - aiškino viceministrė. Tarp aukštųjų mokyklų, galinčių pasigirti valstybės lėšomis studijuosiančiųjų didesniu pritraukimu, yra ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas. Jis šiemet per pirmąjį etapą gavo 357 krepšelius (pernai - 155), privati Vilniaus dizaino kolegija, kuris gavo 83 krepšelius (pernai - 21). Tačiau, kaip rašo lrt.lt, pasibaigus pagrindiniam priėmimui aiškėja, jog daugelis studentų į aukštąsias mokyklas vis dėlto neatvyko. Manoma – išvyko studijuoti į užsienį. Todėl nemokamų studijų vietų atsilaisvino šimtai. Kolegijų vadovai optimistines Švietimo ir mokslo viceministrės Nerijos Putinaitės išsakytas mintis sugrąžina į tikrovę, ir teigia, kad pas juos liko dar apie 20–30 proc. valstybės apmokamų vietų studijuoti. Gausiausiai – techninių mokslų specialybių. „Elektros inžinerijos geros programos, statybos inžinerijos yra paklausūs specialistai. Mes pasiryžę priimti ir daugiau studentų“, – vardijo Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos Priėmimo komisijos sekretorius Eimutis Zakarevičius. „Manau, pusė į mokamas vietas pakviestųjų neatėjo. Už techniškuosius mokslus, kur mokestis už studijas siekia 3,8 tūkst. litų už semestrą, žmonės neturi tiek pinigų mokėti“, – LTV laidai „Šiandien“ teigė VGTU Priėmimo komisijos sekretorius Romualdas Kliukas. Universitetai pastebi tendenciją, kad brangius techninius mokslus studijuoti už savo lėšas kasmet pasirenka vis mažiau studentų. Abiturientai srūva į kur kas pigesnius socialinius mokslus. Kolegijų vadovai optimistines Švietimo ir mokslo viceministrės Nerijos Putinaitės išsakytas mintis sugrąžina į tikrovę, ir teigia, kad pas juos liko dar apie 20–30 proc. valstybės apmokamų vietų studijuoti. Gausiausiai – techninių mokslų specialybių. | ||||
Įdomiausi
75
(0)
.png)
.png)
