Studentų sąjungos prezidentas: populiariausių studijų branginimas verčia nepasitikėti

Pasak Studentų sąjungos prezidento, didinti studijų kainas nesibaigus aukštojo mokslo pertvarkai – gerokai per anksti. Jis pažymi, jog studentai iš pertvarkos tikisi apčiuopiamų rezultatų, pirmiausia, studijų kokybės. Mokesčių už studijas didinimas pačioms aukštosioms mokykloms neatlikus šių esminių namų darbų būtų nesąžiningas studentų atžvilgiu.

Mintys apie studijų branginimą kritikos sulaukė ir dėl to, kad studijų kainas didinti norima daugiausia tose studijų programose, kurios yra populiariausios. Tai labiausiai paveiktų tuos studentus, kurie negavo valstybės finansavimo.

„Plačiausiai nuskambėjęs argumentas, kodėl reikia didinti studijų kainą – per menkas finansavimas dėstytojų atlyginimams. Verta pritarti, kad dėstytojai turėtų uždirbti gerokai daugiau, tačiau sunku būtų sutikti su tuo, jog dėl to yra atsakingi vien studentai, kurie už tai ir turėtų mokėti, – konstatuoja Lietuvos studentų sąjungos prezidentas D. Dikšaitis. – Kartu sunkiai įtikima mintis, kad finansinių problemų kamuojami tik populiariausių programų dėstytojai. Dėl spekuliavimo dėstytojų atlyginimais populiariausių programų branginimas veikiau primintų pasipinigavimą. Tai su realia studijų kokybe neturi nieko bendra“.

Studentų sąjunga taip pat pažymi, kad aukštųjų mokyklų diskusijose apie studijų kainas nedalyvauja, idėja branginti populiariausias studijas nebėra naujiena studentų atstovams.

Tarptautinio tyrimo „Eurostudent IV“ duomenimis, nuo 2007 m. Lietuvos studentų išlaidos mokesčiui už studijas išaugo 31 proc. 2010 m. vidutinės studentų pajamos per mėnesį Lietuvoje siekė 991 Lt, iš kurių paties studento uždirbamos pajamos – 377 Lt, išlaidos – 1039 Lt. Dėl prastos finansinės padėties studentai Lietuvoje priversti vis mažiau laiko skirti studijoms ir daugiau rūpintis tuo, kaip išgyventi.