Moksleiviams nepakanka mokytojų

„The Wall Street Journal“ tinklaraštininkė Liza Moyer mano, kad pusę šių pinigų greičiausiai išleidžia vien Niujorko mieste gyvenantys tėveliai. Pasak jos, šiame mieste švietimas ir vaikų laimėjimus skatinančios programos jau seniai tapo savotišku sportu.

Moteris prisipažino, kad prestižinėje Manhatano pradinėje mokykloje, kurią lanko ir jos vaikai, tėvai nuolat samdo repetitorius, kad šie parengtų jų atžalas ketvirtos klasės valstybiniams testams. Remiantis šių testų rezultatais vėliau vaikai gali gauti vietą mokykloje arba jų tėvai bus priversti ieškotis kitos, žemesnio lygio, ugdymo įstaigos.

Repetitorių populiarumo fenomenas JAV paaiškinamas gana paprastai: iš pradžių vienas iš tėvų vaikui pasamdo repetitorių, su kuriuo atžala sėkmingai išlaiko testus. Vėliau jo pavyzdžiu paseka dar keli tėveliai ir galiausiai nenorėdami atsilikti, tai pradeda daryti likę tėvai.

Tačiau tėvai kur kas anksčiau nei ketvirtoje klasėje susirūpina moksleivių laimėjimais. Praeinant įvairius repetitorių centrus pro langus galima matyti patalpas, užpildytas stoviniuojančiais tėvais su mokyklinio amžiaus vaikais. Jie čia ateina, nes nori papildomo postūmio, jų netenkina mokyklose esanti mokymo programa.

L. Moyer mano, kad 240 JAV dolerių per mėnesį (beveik 3 tūkst. JAV dolerių per metus), kuriuos ji moka už savo dviejų vaikų matematikos pamokas, yra investicija į juos, kad šie neatsiliktų nuo klasės draugų, kurie taip pat „papildomai ugdomi“ už mokyklos ribų. Moteris prisipažįsta neketinanti siekti aukščiausių rezultatų ir pretenduoti į prestižiškiausius universitetus, tačiau tai daro norėdama, kad jos vaikai baigtų mokyklą.

Minėtuose repetitorių centruose negalima nepastebėti ir ikimokyklinio amžiaus vaikų, kurie čia mokomi žodyno, semiasi matematikos žinių. Visa tai daroma siekiant, kad pradėdami mokyklą jie būtų toliau pažengę už konkurentus… tiksliau, klasės draugus.