Dar vienas fiasko su studentų pažymėjimais: bibliotekose LSP negalioja

„Praėjusių metų rugsėjo mėnesį gautas LSP visiškai nepriderintas prie universitetų bibliotekų sistemos. Tad tam, kad galėčiau pasiskolinti knygą iš bibliotekos, turiu pateikti asmens tapatybės kortelę, kurią, deja, taip pat ne visuomet sistema nuskaito. Kyla klausimas – kam man naujasis ir daug brangesnis LSP variantas?“, – klausia Kauno technologijos universiteto doktorantas Tomas Iešmantas.

Pasak T. Iešmanto, bakalauro bei magistro studijų metais turėtas seno pavyzdžio pažymėjimas bibliotekose nekėlė jokių problemų.

Tokia pat situacija Aleksandro Stulginskio universitete. „Bibliotekoje naujos kartos patobulinti LSP kol kas neveikia, kiek žinau, ši problema sprendžiama“, – sako ASU Studentų atstovybės prezidentas Antanas Girčys.

Pasak A. Girčio, dalis studentų knygas ima su tapatybės kortele. Pašnekovas pasidžiaugė, kad naujo pavyzdžio LSP bent jau galioja Kauno viešajame transporte.

Bibliotekos: apie LSP pokyčius nebuvo pranešta

Pasak Lietuvos akademinių bibliotekų informacinės infrastruktūros mokslui ir studijoms palaikymo ir plėtros konsorciumo valdybos pirmininkės, Vilniaus universiteto bibliotekos generalinės direktorės Irenos Krivienės, praėjusiais metais pačios LSP gaminančios studentų atstovybės pakeitė pažymėjimo brūkšninio kodo parametrus bei šiame kode užšifruotą informaciją.

„Tai sukėlė labai daug sumaišties, kas baisiausia, tai nutiko prieš rugsėjo 1-ąją, kada ateina pirmakursiai, kada bibliotekos rugsėjo pradžioje jau turi knygas išduoti. Dėl pakeisto brūkšninio kodo sudarymo standarto ir jame užkoduotos informacijos negalėjome laiku studentams išduoti knygų“, – pasakojo I. Krivienė.

Praėjusiais metais VU problemą pavyko išspręsti. Tačiau neseniai paaiškėjo, kad šįmet LSP brūkšninio kodo parametrai vėl pakeisti, o pačiame kode šifruojama vėl kita informacija. Apie tai nebuvo pranešta nei bibliotekoms, nei konsorciumui. „Atsidūrėme panašioje situacijoje, kaip ir pernai. Vėl turime pakankamai nemažai investuoti laiko ir darbo išteklių, darbuotojai aiškinasi, kaip operatyviai išspręsti vadovėlių, mokomosios literatūros išdavimo klausimą pasikeitus LSP parametrams“, – aiškino I. Krivienė.

Tik šią savaitę konsorciumas gavo naujo pavyzdžio LSP bandinius.

„Mano galva, nereikėtų taip dažnai kaitalioti parametrų, nes taip daug dalykų susijaukia. Kita vertus, jeigu nusprendžia kažką keisti srityje, kuri tiesiogiai susijusi su studentų informaciniu aprūpinimu, būtų gerai, kad iš anksto apie tai informuotų bibliotekas ir jos suspėtų pasiruošti. Labai svarbu, kad į universitetus atėję pirmakursiai gautų kokybiškas informacines paslaugas, o jų kokybė priklauso ir nuo LSP sąsajos su veikiančiomis bibliotekų informacinėmis sistemomis, nes save identifikuodami LSP pagalba studentai gali naudotis bibliotekos paslaugomis“, – teigė ji.

Pašnekovė pastebi, kad pernai dalis universitetų nevargo su LSP ir knygas išdavė pateikus asmens tapatybės kortelę.

D.Dikšaitis: neturėjome informacijos, kad bibliotekoms gali kilti problemų

Lietuvos studentų sąjungos (LSS), kuri kartu su Lietuvos studentų atstovybių sąjunga platina LSP, prezidentas Dainius Dikšaitis savo klaidų nemato ir atsakomybę adresuoja Švietimo ir mokslo ministerijai bei pačioms bibliotekoms. Pasak D. Dikšaičio, ne visos aukštųjų mokyklų bibliotekos prisitaikė prie atsinaujinusio LSP ir ieškojo technologinių sprendimų taip, kaip tai padarė VU biblioteka.

„Kai kurios bibliotekos pasekė VU pavyzdžiu. Deja, didesnei daliai tai pasirodė ne taip svarbu, ne taip aktualu, arba jos galbūt turėjo kitų problemų, tarp jų ir finansinių. Šiandien greičiausiai visos šios situacijos be ŠMM pagalbos išspręsti turbūt nepavyks“, – kalbėjo D. Dikšaitis.

Susidariusią situaciją jis vadina nesusikalbėjimu tarp ŠMM, konsorciumo ir atskirų bibliotekų. „Mes tikrai neprivalome informuoti kiekvienos Lietuvoje veikiančios bibliotekos apie kažkokius LSP pasikeitimus, juo labiau, kad savavališkai to negalime daryti. Konsorciumo veiklą prižiūri ŠMM, ministerija patvirtina visus LSP pasikeitimus ir ministras savo įsakymu tvirtina bet kokius atnaujinimus LSP“, – teigė jis.

D. Dikšaičio teigimu, naujas LSP projektas ministerijos patvirtintas praėjusių metų vasarą. Esą tuomet nebuvo jokios informacijos, kad gali kilti problemų bibliotekoms. Jis kritikuoja ir bibliotekų konsorciumą – esą siūlyti du techniniai sprendimai, tačiau konsorciumas jų nepriėmė.

„Šįmet su pirmakursiais bus taip, kad jeigu bibliotekos prisitaikys geranoriškai, susitiks su mumis ir bendradarbiaus, tose aukštosiose, lygiai taip pat, kaip VU, situacija bus išspręsta. Tos aukštosios, kurios nebendradarbiaus, nesikreips į mus, veikiausiai be ŠMM įsikišimo situacija neišsispręs“, – dėstė LSS prezidentas.

G.Steponavičius: tai noro ir valios reikalas

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius teigia, kad nuo praėjusių metų studentams išduodami LSP, leidžiantys gyvenimą daryti patogesnį. Štai VU leidžia su LSP patekti į bibliotekas, Vytauto Didžiojo universitetas atsisakė prižiūrėtojų ir į bendrabučius įeinama su LSP.

„Paklauskite bibliotekos x, kiek kainuoja sutvarkyti tokius dalykus. Paaiškės, kad tai nėra milžiniškos lėšos – tai noro ir valios reikalas. Jei vienos aukštosios sugeba susitvarkyti, vadinasi, nėra taip sudėtinga spręsti problemą. Čia daugiau technologiniai dalykai. Manau, naujovių diegimas atveria, o ne apriboja galimybes studijų procesą ir ugdymo aplinką daryti patogesnį ir prieinamesnį studentams“, – sakė G. Steponavičius.

Pasak ministro, kai kurios aukštosios mokyklos nenori žengti koja kojon su technologijų pažanga. G. Steponavičiaus teigimu, bus daroma viskas, kad studentai galėtų naudotis visomis LSP teikiamomis galimybėmis.