Mokyklai metas keisti santykį su mokiniu

"China: The world's cleverest country?" ("Kinija: protingiausia šalis pasaulyje?") - klausė BBC po to, kai tarptautinio lygio švietimo autoritetas Andreasas Schleicheris, kurio nuomonę atidžiai išklauso viso pasaulio švietimo departamentai, pareiškė: "Kinijos švietimo sistema lenkia daugumą Vakarų valstybių". Jo žodžius JAV prezidentas Barackas Obama pakomentavo taip: "Tauta, kuri šiandien mokosi geriau už mus, rytoj mus aplenks."

Kaip Kinija, kurioje iki 1949 metų 80 proc. gyventojų buvo neraštingi, padarė tokį šuolį? Kuo ypatinga kinų švietimo sistema? Ką daro azijiečių tėvai, ko nedarome mes? Ar galime pasinaudoti jų patirtimi?

Konkurencija nuo pirmos klasės

Kinų švietimo sistema pagrįsta konkurencijos skatinimu - aukščiausio rezultato siekimu. Kad patektų į mokyklą, šešiamečiai laiko egzaminą, o tėvai samdo repetitorius netgi pradinukui.

Tai suprantama: populiacijos gausa lemia didžiulę konkurenciją darbo rinkoje. Į darbo vietas pretenduoja tūkstančiai gerų specialistų, o laimi tas, kurio išsilavinimas geresnis.

"Kad prasimuštum, turi dėti nežmoniškas pastangas, - "Vakarų ekspresui" sakė Pekino kalbų ir kultūros universitetą (Beijing Language and Culture University) baigęs kinas Boyangas Xue'as iš Yinchuano miesto (Ningxios regionas), turinčio beveik 2 mln. gyventojų. - Konkursai į aukštąsias - po 300 į vietą. Nieko keista, kad pas mus vaikai lenkiami prie knygų nuo mažumės.

"Jau dešimtmetis kinas jums pasakytų, kad viskas priklauso tik nuo jo paties pastangų, - minėtame straipsnyje, išspausdintame BBC tinklalapyje, aiškina A. Schleicheris, kuris vadovauja įtakingiausiai Tarptautinei moksleivių vertinimo programai PISA (Programme for International Student Assesment), kuri priklauso Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai ir vertina mokinių skaitymo, skaičiavimo ir gamtos mokslų žinias. Šiuose tyrimuose nuo 2006 metų dalyvauja ir Lietuva.

- Kinijoje vyrauja nuostata, kad išsilavinimas yra raktas į sėkmę. Šanchajus jau prieš trejus metus buvo tarptautinio išsilavinimo reitingo viršūnėje, aukštą vietą užėmė ir Honkongas, tačiau naujausi tyrimai parodė, kad netgi kaimo vietovėse ir skurdesnėse vietose kinų moksleiviai stebina aukštu žinių lygiu. Testai buvo vykdomi devyniose provincijose, įskaitant skurdžius, vidutines pajamas gaunančius ir turtingus regionus."

"Neturime kitos išeities"

B. Xue'as nebuvo linkęs skųstis nei dejuoti, tačiau patvirtino, kad jo šalyje mokiniai tikrai beveik neturi laisvalaikio.

"Mokslas pas mus privalomas nuo 6 iki 16 metų: šešeri metai pradinėje mokykloje, treji vidurinėje ir tada treji gimnazijoje. Mokiniai kiekvienais metais vertinami baigiamaisiais egzaminais. Norint juos išlaikyti, reikia surinkti 60 procentų, - sakė Boyangas. - Maža to - per visus mokslo metus mes atliekame daugybę testų: vyksta savaitės, mėnesio, semestro žinių patikrinimai. Pabaigus vieną temą ar skyrių, visuomet atliekamas testas.

Stodami į universitetus, abiturientai pereina skirtingų sistemų žinių patikrinimą, tačiau visur privalomi matematikos, kinų ir anglų kalbų egzaminai. Labiausiai paplitusi egzaminų sistema yra "3+X": laikomi minėti tris egzaminai ir pasirinktinai vienas ar du iš humanitarinių (politika, istorija, geografija) arba tiksliųjų (chemija, biologija, fizika) mokslų srities.

Kinų moksleiviai jau nuo pirmos klasės patiria didžiulę konkurenciją. Mokslas yra laikomas vienintelėmis kopėčiomis, kuriomis galima prasimušti, užsitikrinti gerą socialinę bei ekonominę padėtį. Tėvams retai tenka imtis muštro - patys vaikai rodo tokią iniciatyvą. Priėmimas į mokyklas ir universitetus itin griežtas, ir dauguma moksleivių stengiasi pranokti patys save norėdami ten įstoti.

Namų darbų krūvis tikrai didelis. Kinijoje priimtiniausias mokymosi metodas - mokymasis mintinai, "kalimas": moksleiviai "kala" eilėraščius, taisykles, net tam tikras frazes.Beje, nuo stojamųjų egzaminų į universitetą kartais atleidžiami tie, kurie yra laimėję labai svarbius konkursus fizikos, matematikos, chemijos srityse, - pasakojo B. Xue'as. Jis pridūrė, kad kurie kinų tėvai, dažniausiai turtingesni ir norintys, kad jų vaikai būtų pranašesni už kitus, leidžia juos mokytis groti pianinu, violančele arba į dailės studijas.

- Savaitgaliais vaikai turi šiek tiek laisvo laiko, tačiau tikrai labai nedaug, palyginti su jų bendraamžiais užsieniečiais."

Tačiau naštą, kurią tempia Kinijos moksleiviai, B. Xue'as laiko suprantama. Anot pokalbininko, Kinijoje populiarus posakis toks: "Žinios keičia tavo likimą, o mokslas leidžia pasiekti tikslą."

"Mokslas žmonėms yra labai svarbus, nes valstybė neturi galimybių visiems suteikti gerą sveikatos apsaugą bei socialines garantijas. Gerovė Kinijoje - retas dalykas, ypač mažesnes pajamas gaunantiems asmenims ar ūkininkams", - teigė B. Xue'as.

Šiuo metu jis gyvena Venesueloje ir dirba kinų inžinerijos kompanijoje, vykdančioje elektrinės statybos projektą.

Korepetitorius - kas vakarą

Kitas azijietis Kitprasertas Nopparatas iš šalia Kinijos esančio Tailando, mokęsis gimnazijoje, o vėliau baigęs Chulalongkorno universitetą Bankoke, sakė, kad dauguma tailandiečių vaikų naudojasi korepetitorių centro paslaugomis, o kai kurie ten pluša ir kiekvieną vakarą.

Tačiau jų mokyklose nėra privalomųjų valstybinių egzaminų.

"Tokius egzaminus laiko tik universitetų studentai, o mokyklos žinių vertinimo tvarką nustato pačios. Vienose moksleiviai testuojami kartą per mėnesį, kitose - tik kartą per metus, tačiau dažniausiai žinių patikrinimas vyksta du kartus per semestrą, įskaitant pusmečio ir baigiamąją patikrą.

Pradinėje mokykloje vaikų žinios vertinamos procentais, gimnazijose - nuo 1 iki 4 balų, o universitete yra pritaikyta amerikietiška vertinimo sistema - nuo A iki F.

Mokslas Tailande yra privalomas iki 9-os klasės. Paruošiamąją mokyklą Tailande vaikai pradeda lankyti maždaug nuo 2-3 metų. Tai, galima sakyti, darželis, tačiau jame nuo pat pradžių jau ruošiama mokyklai, - pasakojo K. Nopparatas.

- Pradinėje mokykloje mokomasi nuo 7 iki 12 metų, vėliau trejus metus tęsiami mokslai vadinamojoje jaunesniojoje gimnazijoje, po jos - treji metai vyresniojoje gimnazijoje."

Anot pokalbininko, namų darbų apimtys ir sudėtingumas skiriasi kiekvienoje mokykloje.

"Štai aš, mokydamasis pradinėje mokykloje namų, darbų gaudavau beveik kasdien, o mano bendraamžiams iš kitų mokyklų jų neskirdavo iš viso. O gimnazijoje man buvo atvirkščiai."

Baigę mokyklą, didžioji dalis moksleivių stoja į universitetus arba koledžus. Nors oficialiai laipsnis nesiskiria, tačiau koledžai, pasak tailandiečio, yra kiek prastesni už universitetus ir į juos lengviau įstoti.

"Dėl vietos geriausiuose universitetuose Tailande yra milžiniška konkurencija, todėl daugelis ir mokosi papildomai. Į užsienį mokytis išvažiuoja tik mažuma - kas turi krūvą pinigų arba gauna stipendiją. Dauguma lieka Tailande, nes čia valstybiniai universitetai yra nemokami, tik privatūs itin brangūs", - sakė K. Nopparatas.

Šiuo metu K. Nopparatas dirba Jungtinių Tautų palaikymo programos tarnautoju.

Kiniškos sėkmės kaina

"Jūs auginate buką ir pasyvų planktoną", - taip vakariečių pastangas gerbti savo vaikų individualumą, gilintis į jų psichologinę būseną ir palaikyti bet kokius pasirinkimus apibūdino kinė Amy Chua, parašiusi knygą "Motinos tigrės kovos himnas" ("Battle Hymn of the Tiger Mother"), kurios ištraukos žurnale "The Wall Street Journal" pernai sukėlė tikrą tarptautinį skandalą.

Knygoje kinų kilmės amerikietė be sentimentų aprašė, kaip auklėjami vaikai azijiečių šeimose.

"Paklusnumas - kinų mentaliteto pagrindas, - teigia A. Chua. - Vaikas niekada nebūna teisus. Jo užduotis - paklusti suaugusiųjų įsakymams. Europietiškasis demokratizmas kinų šeimoje nepriimtinas", - rašo knygoje ajutorė. Be paklusnumo, mažieji kinai privalo išmokti siekti aukščiausio rezultato.

A. Chua - tipiška kinų motina, kuri mano, kad vaikas privalo užaugti lyderis. "Tam reikia daug dirbti nuo pat ankstyvos vaikystės, o vaikai patys niekada nenori dirbti, todėl tėvų užduotis - juos priversti. Negalima šešerių metų vaikui sakyti: "Pagalvok, ko tu nori. Tą ir daryk", o paskui tikėtis, kad jis paims į rankas fleitą arba ims rašyti eilėraščius. Greičiausiai jis drybsos prie televizoriaus arba žais kompiuterinius žaidimus", - įsitikinusi A. Chua, Jeilio universiteto teisės profesorė.

Mes, vakariečiai, savo vaikams sakome, kad mokymasis turi teikti džiaugsmo, o štai kinai jiems kala, kad nėra jokio džiaugsmo, jeigu nėra aukštų rezultatų. "Jeigu vaikas blogai mokosi, tai reiškia tik viena: kad tėvai neatlieka savo pareigų", - įsitikinusi A. Chua.

Tyrimai rodo, kad kinų tėvai, palyginti su vakariečiais, skiria 10 kartų daugiau laiko pamokų ruošai kartu su vaikais.

"Neišsivaduojame iš akademinio mokymo"

Lietuvos švietimo ir mokslo ministerija artimiausiu metu planuoja įdiegti privalomą antrokų, ketvirtokų bei aštuntokų žinių patikrinimą - lietuvių kalbos, matematikos bei gamtos mokslų.

Nuo 2015 metų daugės egzaminų dešimtokams. Iki šiol dešimtokai laikė matematikos ir lietuvių kalbos egzaminus, o po trejų metų planuojama patikrinti ir kitų mokomųjų dalykų - informacinių technologijų, gamtos mokslų, socialinio ugdymo, užsienio kalbų ir menų - žinias.

Kodėl numatoma dar daugiau moksleivių žinių patikrinimų? Ar egzaminus jau pradės laikyti ir antrokai, ketvirtokai? - klausiame Nacionalinio egzaminų centro direktoriaus pavaduotojo Dr. Prano Gudyno.

Privalomų patikrinimų nenumatyta. Mokyklos gali pasidarti privalomą kontrolinį darbą sau. Tai ne egzaminai, o standartizuoti testai - įrankis mokykloms, mokytojams gauti grįžtamąjį ryšį iš mokinių, orientuotis, atrasti vaikus, kuriems reikia papildomai padėti. Sektinas pavyzdys - Suomija, turinti geriausią švietimo sistemą Europoje, kur mokyklose labai padedama tiems, kuriems mokslai einasi sunkiau. Mums rezultatų pranešti nereikės, nerinksim duomenų ir nekontroliuosim, pasitenkinsim bendru lygiu, kad įsivaizduotume, koks jis yra. Nes dažnai valstybė jo nežino.

Antraklasiai bus testuojami po 2-3 metų, o ketvirtokų žinias buvo galima tikrinti jau nuo praeito pavasario.

Kodėl tarptautiniame kontekste mūsų moksleivių rezultatai prastėja?

Pablogėjimas yra, nors negalime sakyti kad rezultatai visai blogi. Tik kad mes visur ir visur norime pirmauti...

Tyrimai rodo, kad smunka lietuvių vaikų tiek skaitymo, tiek matematikos gebėjimai. Kodėl?

Todėl, kad neišsivaduojame iš akademinio mokymo. Vaikai keičiasi - aplinka keičiasi, o mokykla vis dar negali prisitaikyti prie pokyčių.

Antra - mentaliteto dalykas. Švietimo sistema - sunkiai besikeičiantis dalykas, ji sunkiai persiorientuoja pagal laimečio poreikius. Anksčiau reikėjo mechaninių gebėjimų, o dabar labiau interaktyvių. Kalbėti apie tai kalbame, ir daug, tačiau darome nepakankamai daug. Mokytojai inertiški, tos senosios vertybės nekvestionuojamos...

Ar teisingai suprantu, kad paskui laikmetį nespėja mokytojai, ne vaikai? Kaip tuomet valstybė padeda mokytojams?

Padedame. Ir esamiems padedame, ir norime, kad mokytojauti eitų patys geriausi. Ir visuomenė yra sujudusi: štai visuomenininkų organizacija su profesoriumi R. Norvaiša priešakyje ėmėsi iniciatyvos keisti matematikos mokymo metodus, uždavinius, kad pagerėtų situacija. Tyrimai rodo, kad didieji matematikos sunkumai prasideda tarp 6 ir 8 klasės. Galbūt tai galima susieti ir su paauglystės problemomis, sunku pasakyti.

"Metas keisti santykį su mokiniu"

Lietuvos moksleivių sąjungos (LMS) prezidentas Vygintas Eidenas mano, jog, per visą nepriklausomybės laikotarpį dauginant įvairių egzaminų ir patikrinimų, moksleiviai verčiami ne mokytis, kas jiems įdomu ir bus reikalinga gyvenime, bet stengtis dėl pažymio.

"Pokyčiai pasaulyje vis greitėja, ir kai kurie mokyklose dėstomi dalykai nebetenka prasmės, o tai silpnina mokymosi motyvaciją, - sakė pokalbininkas. - Pažangą stabdo ir mokyklos požiūris į ugdymo procesą: metas keisti mokyklos santykį su mokiniu iš vertikalaus į horizontalų. Jeigu mokinys gauna grįžtamąjį ryšį iš mokytojo apie savo pastangas ir žinias, tai ir mokytojas turi jį gauti iš moksleivių - ar geri jo mokymo metodai.

Mokiniai turi daugiau dalyvauti kuriant mokymosi aplinką. Tam, kad į mokyklą eitų ne jos "lankyti" ir pažymio gauti, o iš tikrųjų mokytis to, kas jiems bus reikalinga realiame gyvenime."

Suomijos švietimo sistemos ypatumai

Suomijos švietimo sistema yra laikoma geriausia Europoje. Tarptautinės mokinių vertinimo programos duomenimis, suomių mokiniai lyderiauja raštingumo, matematikos bei gamtos mokslų srityse.

Esminės permainos švietimo sistemoje buvo pradėtos maždaug prieš 40 metų. 

Suomijos mokyklose neskatinama konkurencija, neformuojama hierarchijos struktūra, bet taikomi įvairūs komandinio darbo modeliai, dalyvavimo sistemos. Mokytojai patys parenka vaikams priimtiniausius mokymo būdus.

Pagal statistiką, suomių vaikai mokykloje praleidžia mažiausiai laiko, palyginti su kitomis klestinčiomis šalimis.

Mokyklos direktorius privalo įvertinti mokytojo darbo rezultatus pagal kriterijus, patvirtintus vertinimo paslaugų teikėjo. Tipiški vertinimo kriterijai: meistriškas profesijos išmanymas, mokinių rezultatyvumas, gebėjimas atnaujinti žinias ir gebėjimas bendradarbiauti.

Paprastai mokytojai patys sudaro planus savo profesiniam tobulėjimui. 

Prieš privalomąjį mokymą vaikai turi teisę dalyvauti savanoriškame ikimokykliniame ugdyme. Šia teise pasinaudoja beveik visi šešiamečiai.

Suomijoje vaikai mokytis dažniausiai pradeda nuo septynerių metų. Devynerių metų pagrindinis mokymas nemokamas.

Mokslo metai, kuriuos sudaro 190 darbo dienų, prasideda rugpjūčio viduryje ir baigiasi birželio pradžioje. Vasaros atostogos tęsiasi daugiau kaip 60 dienų. 

Mokslo metais vietos valdžios institucijos organizuoja savanorišką rytinę ir popietinę veiklą pirmokams, antrokams bei specialiųjų poreikių turintiems mokiniams.

Suomijos mokiniai egzaminus laiko tik vieną kartą - prieš mokyklos baigimą.

Savivaldybės valdo 97 proc. visų pagrindinio ugdymo lygmens mokyklų. Iš jų 1,6 proc. yra privačios, o 0,8 proc - valstybinės.

Yra tik kelios privačios švietimo įstaigos, kurių darbo nekontroliuoja Švietimo ministerija ir kurios negauna valstybės dotacijų. Pvz., kosmetologų ir kirpėjų rengimo mokyklų veiklą reguliuoja tik vartotojų institucijos. Keletą švietimo istaigų turi didelės pramonės įmonės ir parduotuvių tinklai. Šios istaigos iš valstybės gauna mažą paramą.

Suomijoje valstybė valdo visus 20 universitetų ir vieną politechnikos institutą. 42 proc.politechnikos institutų bendrai valdo kelios savivaldos institucijos, 29 proc. yra privatūs, o 22 proc. šių istaigų priklauso savivaldybėms.

Suomijos valdžia švietimui kasmet skiria beveik 7 milijardus eurų.

(Šaltinis: "Mokyklų lyderystės tobulinimas. Suomija (2007)", www.sac.smm.lt, BBC)

Kas yra OECD PISA

OECD (Organisation for Economic and Social Cooperation and Development) yra Tarptautinė ekonominio ir socialinio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, vienijanti 34 valstybes.

Tiriami 15 metų moksleivių skaitymo, matematikos ir gamtos mokslų žinių lygis ir juos lemiantys veiksniai.

Tyrimą sudaro kelių rūšių testo sąsiuviniai moksleiviams, moksleivių bei mokyklos direktorių anketos.

Tyrimo ciklas vyksta 3 metus. Kiekvieno ciklo metu dėmesys skiriamas vienai iš šių sričių, o kitos dvi atlieka antrinio tyrimo vaidmenį.

2000 m. pagrindinė sritis buvo skaitymo gebėjimai, 2003 m. - matematinis raštingumas, 2006 m. - gamtos mokslų išmanymas, 2009 m. - skaitymo gebėjimai, 2012 - matematinis raštingumas.

Lietuva OECD PISA tyrime dalyvavo 2006 m. ir 2009 m. (4500 mokinių iš lietuviškų, lenkiškų bei rusiškų bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų, mokyklų direktoriai, mokinių tėvai). Rezultatai buvo mažesni už tarptautinį vidurkį. Nuo 2006 metų skaitymo ir matematinio raštingumo gebėjimai suprastėjo.

Šiuo metu Lietuva dalyvauja ir 2012 metų tyrimo cikle. (Daugiau - www.pisa.oecd.org.) Visame pasaulyje prie testų susės 500 000 mokinių iš 69 šalių. Rezultatai bus paskelbti kitų metų pabaigoje.