Lietuvius „ištiktų šokas“ sužinojus, kiek mokomasi Azijoje

Tarptautinis matematikos ir gamtos mokslų tyrimas TIMSS tikrina ketvirtokų ir aštuntokų žinias. Lietuvos ketvirtokų matematikos rezultatas – 534 skalės taškai. Pagal tai mūsų mokiniai yra 14-oje pozicijoje iš 50 šalių ir teritorijų. Geriausi Singapūro, Pietų Korėjos, Honkongo, Taivano, Japonijos ketvirtokų matematikos rezultatai. Pasak tyrėjų, statistiškai reikšmingai Lietuvą lenkia 11 šalių.

Lietuvos ketvirtokų gamtos mokslų rezultatas – 515 skalės taškų. Pagal jį Lietuva užima 26-ą poziciją, statistiškai reikšmingai Lietuvą lenkia 18 šalių. Geriausi Pietų Korėjos, Singapūro, Suomijos, Japonijos mokinių gamtos mokslų rezultatai.

Lietuvos aštuntokų matematikos rezultatas – 502 skalės taškai. Lietuva užima 14-ą poziciją iš 42 šalių. Tyrėjų tvirtinimu, statistiškai reikšmingai Lietuvą lenkia 8 šalys. Geriausi Pietų Korėjos, Singapūro, Honkongo, Taivano, Japonijos aštuntokų matematikos rezultatai.

Tarptautinis skaitymo gebėjimų tyrimas PIRLS aiškinosi, kaip ketvirtokai supranta tekstą, geba analizuoti, apibendrinti, daryti išvadas, skaityti diagramas. Tyrime dalyvavo 45 šalys. PIRLS Lietuvos ketvirtokų skaitymo rezultatas yra statistiškai reikšmingai aukščiau už PIRLS skalės vidurkį – surinkome 528 taškus. Mūsų mokinių rezultatas 26-je pozicijoje iš 45 šalių. Geriausi Hnkongo, Rusijos, Suomijos, Šiaurės Airijos skaitymo rezultatai.

Minėtus tyrimus inicijavo Tarptautinė švietimo vertinimo asociacija (IEA). Kaimynai latviai ir estai šį kartą tyrimuose nedalyvavo.

Azijoje nėra negabių – yra tik per mažai dirbantys

„Aš manau, kad rezultatai nėra išskirtiniai lyginant su kitomis šalimis. (…) Manau, tai geras atspirties taškas diskutuojant apie Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų panaudojimą nuo 2014 m.“, – kalbėjo švietimo ir mokslo viceministras Vaidas Bacys. Jo teigimu, mokyklas reikia labiau aprūpinti laboratorijomis ir edukacinėmis erdvėmis.

Tyrimų rezultatuose akivaizdžiai pirmauja Azijos šalyse: Pietų Korėja, Singapūras, Honkongas, Taivanas, Japonija. Tačiau specialistai tvirtina, kad europiečiams Azijos šalių metodai netinka.

„Kalbant apie Azijos šalių ugdymo planus, turbūt negalėtume ne vienoje Europos šalyje, taip pat ir Lietuvoje, jų siūlyti. Mūsų tėvus ir mokytojus ištiktų lengvas šokas pamačius, kiek Azijos šalyse mokomasi mokyklose – jų savaitinių pamokų skaičius dažnai atitinka mūsų 11-okų ir 12-okų, taip pat vaikai labai smarkiai mokosi namuose“, – teigė IEA generalinės asamblėjos narė daktarė Rita Dukynaitė. Pasak R. Dukynaitės, prastais rezultatais susirūpinę vokiečiai vyko į Azijos šalis tyrinėti jų fenomeno.

„Jie pasakė, kad negali perkelti rekomendacijų iš Azijos šalių dėl labai paprastos priežasties – šitokį krūvį pakelti vokiečių vaikui vargu bau ar būtų įmanoma. Ten pradinukas ruošia pamokas po tris ar keturias valandas“, – kalbėjo R. Dukynaitė. Tuo metu visų europiečių mokymosi trukmė per dieną, savaitę ar metus žymiai trumpesnė.

R. Dukynaitei antrino V. Bacys. „Turime jausti ir kultūrinius skirtumus. Mes priimame žmogų toks, koks jis yra. Azijoje nėra sąvokos „negabus“ – yra sąvoka „per mažai dirbo“. (…) Pirmiausia Lietuvai reikia savų asmeninių sprendimų – ne kopijuoti kitų sistemas, o matyti savo kontekstą, jį nagrinėti ir priimti sprendimus, kurie darytų didžiausią poveikį“, – dėstė V. Bacys. Jo nuomone, Lietuva galėtų mokytis iš gerus rezultatus demonstruojančios ir vertybiškai į Lietuvą panašios Suomijos.