Politikai susirūpino menkėjančiu moksleivių raštingumu

Trečiadienį komitete klausimą dėl mokinių raštingumo nagrinėjęs komitetas siūlo, kad į grupę būtų įtraukti ne tik ŠMM specialistai, akademinės visuomenės atstovai, bet ir su praktinėmis kalbos mokymo problemomis susiduriantys mokytojai lituanistai, visuomenės atstovai.

Komitete kalbėta apie praėjusiais metais atliktą bandomojo lietuvių kalbos brandos egzamino tyrimą, kuriuo siekta parengti vertinimo normas suvienodinant egzamino užduotis lietuviškų ir tautinių mažumų mokyklų abiturientams. Prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėja švietimo klausimais Virginija Būdienė klausė, ar tiesa, kad šio tyrimo rezultatai parodė, kad 60 proc. bandomąjį egzaminą laikiusių moksleivių surinko nulį balų.

ŠMM specialistė Nida Poderienė tuo tarpu siūlė raštingumą vertinti pagal brandos egzaminų rezultatus, o ne pagal minėtą tyrimą, ir sakė tokius iš pirmo žvilgsnio prastus rezultatus buvus dėl pasirinktų metodikų, kurių buvo trys, siekiant parinkti geriausią.

„Bandomojo lietuvių kalbos brandos egzamino tyrimo metu buvo išbandytos trejos vertinimo normos, ir vertinant pagal skirtingas normas matyti skirtinga situacija. Vienas iš tyrimo tikslų buvo parengti vertinimo normas, kurios nediskriminuotų tautinių mažumų moksleivių“, – sakė specialistė.

Ji taip pat pažymėjo, jog tai buvęs ne egzaminas, ne patikrinimas, o tyrimas, vykdytas vienuoliktoje klasėje, ir moksleiviams nesukėlęs jokių pasekmių. „Jokių pažymių, jokių rezultatų, pasekmių mokiniams nebuvo. Tai buvo vienas iš tyrimų. Kai mes kalbame apie raštingumą, apie jį realiausiai galima kalbėti pažiūrėjus brandos egzamino rezultatus. Raštingumas prastėja, bet tai nėra situacija, kuri per metus ar dvejus susiklosčiusi“, – kalbėjo N. Poderienė.

Pasak jos, žemėjantį raštingumo lygį lemia ir bendras kultūros laukas, žmonių požiūris į kalbą, elektroninėje erdvėje paplitęs rašymas ne tik be nosinių ir ilgųjų, bet ir be balsių, trumposiomis žinutėmis.

Bandomasis brandos egzamino tyrimas buvo atliktas 2011 metais, jame dalyvavo 3500 mokinių, iš jų po 600 – iš rusų ir lenkų mokyklų. Kartu skaičiuojant gramatikos, skyrybos, leksikos ir kitokias klaidas, sumuojant pasikartojančias, per 60 proc. moksleivių padarė trisdešimt ir daugiau klaidų.