Naujos stojimo tendencijos: auga susidomėjimas tiksliaisiais mokslais

Tai, kad jis šiuos skaičius žino, natūralu, nes prof. P. Žiliukas – Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) prezidentas, tarybos pirmininkas. Bet kaip jis visus šiuos skaičius išsaugo atmintyje – tai jau tikra mistika. Ir šį kartą per visą pokalbį pašnekovui neprireikė žvilgtelti į jokius užrašus – tik uždavus klausimą, tuoj pat pateikiamas atsakymas. O jie – apie šiemetinį priėmimą į aukštąsias mokyklas. Kalbiname prof. P. Žiliuką ne kaip KTU prorektorių, o kaip LAMA BPO tarybos pirmininką.

Taigi, visiems rūpimas klausimas – kokios gi šių metų stojimo tendencijos, kas naujo? Pasirodo, iki šiol augęs stojančiųjų į universitetus ir kolegijas skaičius šiemet jau pradėjo mažėti. „Atsiliepia ir demografija, ir emigracija, ir valstybės finansuojamų studijų vietų skaičiaus mažinimas“, – komentavo pokyčius prof. P. Žiliukas. Jau ir abiturientų šiemet buvo per 3000 mažiau, tad natūralu, kad sumažėjo ir stojančiųjų. Tiesa, skaičiai kol kas pirminiai – stojančiųjų dokumentų dar laukiama iki liepos 23 d., tad pokalbio dienos duomenys gali pasikeisti.

Beje, kitas įdomus skaičius – iš 31,5 tūkst. jau užsiregistravusių stojančiųjų į universitetus ir kolegijas, daugiau kaip trečdalis dvylika klasių baigė ne šiemet, o anksčiau. Daliai jų ankstesniais metais nepasisekė įstoti į norimą specialybę, dalis ir neskubėjo to daryti, dar dalis nusprendė siekti aukštojo mokslo įgiję specialybę profesinėje technikos mokykloje, nemažai – grįžusių į Lietuvą po nepatikusių/nepavykusių studijų užsienio aukštosiose mokyklose.

Iš maždaug 35 tūkst. šiemetinių abiturientų norą studijuoti jau pareiškė beveik 17 tūkst. „Prognozuojame, kad sulauksime dar iki 6–7 tūkst. prašymų“, – teigė prof. P. Žiliukas. Pasak jo, stojantieji neskubėjo registruotis, nes pirma norėjo sužinoti baigiamųjų egzaminų įvertinimus.

Naujos šių metų tendencijos – sulaukta 5 proc. mažiau pirmu pasirinkimu nurodžiusiųjų socialinius mokslus. Todėl 2 proc. ūgtelėjo biomedicinos studijų populiarumas, beveik 1 proc. daugiau pageidaujančių studijuoti technologijos mokslus.

„Tai gerai, nes darbdaviai labai pageidauja šių specialistų. Vyresnioji karta jau išeina, ir nelabai yra kuo ją pakeisti. Reikėtų, kad kuo daugiau jaunų žmonių rinktųsi technologijos mokslus, nes fizikų, inžinierių, technologų, projektuotojų katastrofiškai trūksta ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos darbo rinkai. Čia jau ir šalies vadovai turėtų įsikišti, situaciją reguliuodami per valstybės užsakymą“, – komentavo situaciją prof. P. Žiliukas.

Pasak jo, turėtų būti atlikta išsami analizė, parengtos prognozės, kiek kokių specialistų reikės ir, atsižvelgiant į tai, orientuoti jaunimą. Priešingu atveju gali susidaryti situacija, kad darbdaviai beviltiškai ieškos reikalingų specialistų, o tuo metu jauni kitų sričių specialistai varstys darbo biržos duris.

Problema ta, kad ne visi abiturientai laisvai gali rinktis, ką studijuoti. Daugelis jų sprendimą jau priėmė kur kas anksčiau, dar dešimtoje klasėje pasirinkdami, kokius dalykus mokytis A lygiu ir kokius – B lygiu. Pagal juos dvyliktoje klasėje pasirenkami ir brandos egzaminai. Populiariausi brandos egzaminų deriniai: lietuvių ir anglų kalbos bei istorija. Ir kur kas mažiau abiturientų (6–7 proc.) laikė fizikos, chemijos, informacinių technologijų egzaminus. Netgi matematikos egzaminą rinkosi tik šiek tiek daugiau kaip trečdalis abiturientų. O be jų durys į technologijos mokslus užvertos.

Priminsime, jog apie šias problemas kalbėjo ir UAB "Elinta" direktorius dr. Vytautas Jokužis, pasakodamas, jog dėl inžinierių bei taikomosios fizikos specialistų trūkumo iš dalies kalta ir dabartinė švietimo reforma, į mokyklas atvedusi profiliavimą.

„Tikimės, kad jau šiemet daugiau vienuoliktokų rinksis A lygiu mokytis fizikos, chemijos, matematikos. Toks pasirinkimas leis jiems rinktis ir techniškuosius mokslus“, – įžvelgė naujas tendencijas prof. P. Žiliukas .

Na, o būdamas savotiškas stojimo guru, ką prof. P. Žiliukas galėtų patarti abiturientams, kokią aukštąją mokyklą rinktis, kokiais kriterijais vadovautis? „Dėmesio verti aukštųjų mokyklų reitingai, jau dirbančių vyresnių draugų nuomonė, darbo rinkos apklausos. Žinoma, geriau rinktis aukštąją mokyklą, turinčią gilias tradicijas, gerą materialinę bazę, vykdančią tarptautinius projektus, palaikančią ryšius su šalies verslu ir užsienio aukštosiomis mokyklomis,“ – vardijo pasirinkimo argumentus LAMA BPO tarybos pirmininkas.