Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Švietimas |
Švietimo ir mokslo viceministras Rimantas Vaitkus juokauja: universitetus jungtis priversiantis ministras bus vertas paminklo. Greičiausiai tas paminklas iškils ne dabartiniam švietimo ir mokslo ministrui Dainiui Pavalkiui – valdantieji pripažįsta neturintys politinės valios jungti universitetus. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Tuo metu Kauno technologijos universitetas prabyla, kad norėtų jungtis su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu (LSMU). Apie aukštųjų mokyklų skaičiaus mažinimą kalbama jau ne vienerius metus, tačiau džiaugtis rezultatais teko mažai: susijungė keletas kolegijų, Lietuvos veterinarijos akademija ir Kauno medicinos universitetas tapo Lietuvos sveikatos mokslų universitetu (LSMU). „Jungimo noras tikrai didelis, bet, priešingai nuo anos koalicijos, mes nieko nedarome per prievartą. Mes visuomet siekiame kompromiso ir derinimo. Aš manau, kad vis tik ledus pavyks pralaužti ir vieną kitą aukštąją mokyklą įtikinti kooperuotis. Parodys laikas, ar tą pavyko padaryti“, – sakė švietimo ir mokslo viceministras R. Vaitkus. Politikas mini Danijos pavyzdį – jos universitetų jungimas laikomas sėkmingiausiu Europoje. Prieš keletą metų universitetų jungimo keliu nuėjo Suomija – procesas vyko ilgai, bet sklandžiai. „Viso proceso atsakymas vienas – jei nėra aukštųjų mokyklų vidinio noro jungtis ir kooperuotis, nepaprastai sunku vien tik politiniais sprendimais priversti jas tai daryti“, – kalbėjo R. Vaitkus. Jis pateikia pavyzdį: Kauno medicinos universiteto ir Lietuvos veterinarijos akademijos susijungimas vyko geranoriškumo principu. Iš to išlošė abi aukštosios. Pasak R. Vaitkaus, tarptautinė praktika rodo, kad susijungusios aukštosios mokyklos sustiprėja, pagerėja jų pozicijos, sustiprėja mokslinė bazė, atsiranda galimybė integruotis ir kooperuotis. Viceministro nuomone, reikia įdėti daug darbo įtikinėjant universitetų vadovus, ieškant kompromisų. Galbūt jungimąsi reikia papildomai finansuoti, kaip siūlė ankstesnė Vyriausybė. „Kaip pajuokavau, pašalinus Liudą Girą, prie ministerijos liko vieta paminklui. Ministrui, kuris tą padarys, turbūt ir pastatys ten paminklą“, – pripažinęs, kad dabartiniai valdantieji neturi politinės valios jungti universitetus, juokėsi R. Vaitkus. Kaip žinoma, praėjusiais metais demontuotas prie ministerijos stovėjęs paminklas sovietiniam rašytojui Liudui Girai, prisidėjusiam prie Lietuvos inkorporavimo į SSRS. R. Vaitkui sunku įsivaizduoti, kad tradicijas turintis universitetas norėtų lygiaverčiais pagrindais su kažkuo jungtis. Labiau norima ką nors prisijungti. Deja, sako pašnekovas, Lietuvoje visi nori būti nors ir nedidelės, bet savos pilies valdovu. Pastaruoju metu viešojoje erdvėje daugiausia linksniuojami daug studentų praradę regioniniai Šiaulių ir Klaipėdos universitetai, kurie iki tapimo savarankiškais universitetais buvo Kauno technologijos universiteto filialai. „Jie gali grįžti į tuos laikus, kai vėl taps universitetų filialais, kitaip sakant, mes sujungsime, bet filialas liks“, – teigė viceministras. LSMU jungsis su KTU?Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas, Kauno technologijos universiteto (KTU) rektorius profesorius P. Baršauskas neslepia skepticizmo. „Situacija yra bloga visuose lygiuose. Visur vyrauja nuomonė, kad universitetai patys susitars. Niekada, tą sakau kategoriškai. Nes valdo interesai, ypač esant tokiam finansavimui. Čia tas pats, kaip liepti dviem verslams susitarti, kaip verslą pasidalinti“, – sakė P. Baršauskas. Pasak P. Baršausko, jei nebus valstybės motyvacijos arba traukos elemento, kurie verstų universitetus jungtis, nieko nebus. „Mes eilinį kartą vėl visur vėluojame. Mes jau pavėlavę kokį dešimtmetį“, – apgailestauja LURK prezidentas. Jis ragina žiūrėti į Prancūziją, kur su valstybės palaiminimu vyksta masinis universitetų jungimas. Pasak rektoriaus, tas pat vyksta Švedijoje, tačiau mes niekaip nejudame į priekį. P. Baršausko teigimu, užtektų sukurti patrauklią motyvacinę sistemą. Tą esą galima padaryti išnaudojant struktūrinius fondus. P. Baršausko teigimu, reikia stipraus sprendimo, o ne pasiūlymo tartis tarpusavyje, kaip rektoriai išgirdo susitikę su prezidente Dalia Grybauskaite. P. Baršauskas pateikia KTU pavyzdį: iš 14 fakultetų universitete paliko 9. KTU rektorius sakė bandąs kalbėtis su LSMU apie jungimąsi. „Bandome šnekėtis, bet mums reikia pagalbos, mes vieni nieko nepadarysime. Ir LSMU rektorius Remigijus Žaliūnas remia mintį jungimosi, ir aš remiu, bet ne taip viskas paprasta, aplinka priešinasi, turime ją kažkaip nupirkti, patraukti“, – dėstė P. Baršauskas. Jis pasitelkia Stanfordo universiteto pavyzdį – čia medikai, technologai, inžinieriai buvo sukelti į vieną vietą, nes vieni be kitų šiais laikais negali. KTU ir LSMU jau pradėjo rengti tris bendras jungtines programas. Jas tikimasi studentams pasiūlyti kitų metų rugsėjį. „Akivaizdu, kad bus ir nukentėjusių žmonių, bus iš darbo atleistų, nėra ko vynioti į vatą. Danai tai užgesino pinigais – atleidžiamiems žmonėms davė teisę 2 metus ieškoti darbo, o tą laiką mokėjo pinigus. Nesakau, kad tokio lygio motyvacijos ir mums reikia, bet vieną dalyką reikia suprasti – universitetų jungimą turi lydėti pinigai“, – sakė LURK prezidentas, priminęs, kad Veterinarijos akademijos ir Medicinos universiteto jungtuves lydėjo 50 mln. litų parama. 2011 m. tuomečio premjero Andriaus Kubiliaus potvarkiu sudaryta darbo grupė Vilniuje ir Kaune pasiūlė palikti po vieną universitetą. Kiti universitetai, ekspertų siūlymu, integruotųsi į Vilniaus ir Kauno universitetus. Tačiau po kurio laiko ir ši idėja palaidota. Aukštosioms sukilus, tuometinis švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius pareiškė, kad prievarta universitetų nejungs. Jungti universitetus verčia ir mažėjantis studentų skaičius. Dėl demografinių tendencijų iki 2020 m. bendras studentų skaičius smuks daugiau nei 40 proc. Be to, išsibarstę Lietuvos universitetai yra nekonkurencingi tarptautinėje rinkoje. Šiuo metu Lietuvoje veikia 14 valstybinių universitetų. Didžiausia valstybinių universitetų koncentracija yra Vilniuje ir Kaune. Vilniaus mieste veikia 6 valstybiniai universitetai, pagrindinę veiklą Kaune vykdo 5 valstybiniai universitetai. |